Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu
ateini pas mane!“
    Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. Tada Jonas sutiko.
Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, nusileidžiantį tarsi
balandį ir plevenančią virš jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.

Skaitiniai ABC (78)

Iz 42, 1–4. 6–7: Štai mano tarnas, kuriuo aš gėriuosi

Ps 29, 1a. 2. 3ac–4. 3b. 9b–10. P.: Viešpats laimins savo tautą, teiks jai ramybę.

Apd 10, 34–38: Viešpats jį patepė Šventąja Dvasia


Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi (Mt 3, 17).

Reginys turėjo būti labai įspūdingas: atsivėręs dangus, griaudžiantis balsas ir balandis, sklendžiantis iš viršaus ir nusileidžiantis ant Jėzaus.

Tačiau Jėzaus Krikštas pirmiausia buvo ne reginys ar šventė, o apreiškimas. Ant Jordano upės krantų apsireiškė visa Trejybė – Tėvas, Sūnus ir Dvasia. Čia, pačioje Jėzaus tarnystės pradžioje, Dievas leidosi naujai ir galingai pažįstamas.

Apsireikšdamas kaip Trejybė – Trejybės sąvokos pamaldūs žydai neturėjo – Dievas atskleidė, kad vyksta kai kas naujo. Karalystė, kurią įkurti buvo pasiųstas Jėzus, nebuvo paprasta to, kas buvo anksčiau, tąsa.

Krikšto scenoje veikia visi Trejybės Asmenys. Jėzus, kad atliktų visa, „kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 15), noriai leidžiasi Jono krikštijamas.

Prabilęs iš Dangaus Tėvas paskelbia, kad Jėzus – Jo „mylimasis Sūnus“ (Mt 3, 17), Juo Jis gėrisi.

O Dievo Dvasia, sklendžia žemyn it balandis ir nusileidžia ant Jo, taip pašventindama Jį misijai (plg. Mt 3, 16).

Visi trys Asmenys yra meilės ir savo troškimo dovanoti mums išganymą suvienyti.

Dievas nori, kad mes būtume ne pabira bendruomenė, o verčiau susijungtume meilės saitais, kaip Trejybės Asmenys. Kasdien Dievas mus kviečia įžengti į Jo gyvenimą ir misiją.

Kad išties galėtume ten dalyvauti, mums reikia Šventosios Dvasios patepimo, tokio, kokį gavo Jėzus. Taip pat reikia, kad žinotume, kaip stipriai mūsų Tėvas mus myli ir mumis džiaugiasi, kaip ir Jėzumi. O tai labai prasminga. Galiausiai giliausias Dievo troškimas, kad mes visi taptume kaip Jėzus ir statydintume Jo Karalystę.

Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, priimu Jūsų kvietimą! Noriu būti Jūsų meilės bendrystės dalininkas. Švenčiausioji Trejybe, noriu su Tavimi ir Tavyje gyventi amžinai!

„Žodis tarp mūsų“, 2017 sausis–vasaris

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai