Evaldas Grinius „Naujoji Jono Meko dimensija“ (2019 m., drobė, aliejus, 250 x 150 cm).

Parodose „Alytaus dailė 2019“ ir „Alytaus fotografija 2019“ buvo kviečiami dalyvauti visi profesionalūs Alytaus menininkai – vizualiojo meno kūrėjai. Grupinės miesto parodos ekspozicijų dalyviams ir lankytojams leido susidaryti panoraminį Alytaus kūrybos vaizdą.

Tai viešosios įstaigos EGARTA organizuojamo ir rengiamo (kuratoriai – Vladas Dabravolskas, projekto vadovas Evaldas Grinius ir Adolfas Klastaitis) tęstinio kultūros projekto „Vizualus menas Alytus 2019“ metinės apžvalginės profesionalių Alytaus menininkų parodos. Šios parodos tradiciškai vyksta metų pabaigoje pagrindinėse miesto parodinėse erdvėse. Šiais metais parodos vyko dviejose Alytaus kultūros centro (Pramonės g. 1B, Alytus) parodų salėse erdvėse nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 6 d.

2011 metais įvyko pirmoji šio projekto paroda, skirta jauniesiems kūrėjams. Vėliau projektas, įgavęs skirtingų amžiaus grupių parodų formatą, buvo papildytas dviem tarptautiniais renginiais – Alytaus jaunųjų kūrėjų bienale „Meno kodas“ ir Alytaus vizualiojo meno bienale „Meno matas“. Parodose apimamos pagrindinės vizualiojo meno sritys. Nuo 2017 m. projektą papildo ir Alytaus tarptautinis fotografijos festivalis „Foto Fest Alytus“.

Šiemet projektinių parodų „Alytaus dailė 2019“ ir „Alytaus fotografija 2019“ branduolį sudarė kone kasmet parodose dalyvaujantys autoriai. Bet štai prie projekto pernai sėkmingai prisijungė ir šiemet taip pat dalyvavo vyresniosios kartos menininkė tekstilininkė Vitalija Makauskienė ir jaunosios kartos atstovė, tapytoja, Alytaus dailės mokyklos mokytoja Monika Večkienė.

„Alytaus dailė 2019“. Fausto Augustino nuotrauka
„Alytaus dailė 2019“. Česlovo Grėgerio nuotrauka
Janina Džervutė „Pelkės gyventojas“ (2019 m., šamotinis molis, oksidai, glazūra, h – 30 cm)
„Alytaus dailė 2019“. Evaldo Griniaus nuotrauka

Šiemetinėje parodoje nebeskirstoma į amžiaus grupes, tačiau Evaldas Grinius ir toliau ragina prie projekto aktyviau jungtis jaunąją kartą. Šis projektas – puiki galimybė jauniesiems vizualiųjų menų studentams įsilieti į profesionalių menininkų lauką.

Įdomus paties Evaldo Griniaus tapybos darbas, skirtas fluxus judėjimo guru – Jonui Mekui, šiemet palikusiam šį pasaulį. Avangardinio kino krikštatėvis sklendžia kosmosu, taip toli siekia jo idėjos, jo žmogiškumas ir kūrybinė prigimtis. Rimantas Galeckas suteikia skausmui formą. Jo siurrealistinis tapinys sopulį perteikia kaip tuoj sprogsiančią supernovą. Andriaus Grigaliūno personažas neša gėlę minimalistinėje aplinkoje, kur erdviškumą kuria tik subtilūs šešėliai.

Benjamino Jenčiaus tapyba dekoratyvi, tačiau autorius demonstruoja akvarelės – kone reikliausio tapybos būdo – įvaldymą. Paliejimai, pataškymai, spalvų perėjimai – visa ši akvarelės morfologija autoriui puikiai pažįstama, perprasta ir manevruojama. Dekoratyvumo turi ir Vidmanto Jankausko tapyba. Abstrahuotame fone nutapomi gana realistiški obuoliukai. Šioje kompozicijoje esama dinamikos, netikėtumo.

Adolfo Klastaičio paveikslą galėtume pavadinti siurrealistiniu. Arklio, paukščio, žmogaus ir kitų gyvųjų būtybių profilių fragmentai susilieja į akių pynę: akys tampa plunksnomis, krūtimis, nėrimo vąšeliu kilputėmis, kurios dar vadinamos akimis. Vytauto Kolesnikovo paveikslas pasitelkia primityvistinį tapybos stilių ir fovistines spalvas. Primityvizmo stilistiką renkasi ir Loreta Skruibienė. Jos kūrybai būdingas romantiškas dekoratyvumas, tautodailės aidų panaudojimas. Gailutė Lankelienė atlieka arklio galvos studiją.

Andrius Grigaliūnas „Žmogus su gėle“ (2019 m., drobė, aliejus, 80 x 80 cm).
Andrius Grigalinas „Alytaus dailė 2019“. Fausto Augustino nuotrauka
Rimantas Galeckas „Sopulys“ (2019 m., drobė, aliejus, 75 x 105 cm).

Parodoje „Alytaus dailė 2019“ didžiąją ekspozicijos dalį sudaro tapyba. Tačiau dėmesį patraukia ir keramikės Janinos Džervutės kūrinys. Biomorfinių formų objektas raibuliuoja vaivorykštės spalvomis, intriguoja toksiškais lašeliais. Dariaus Miliausko skulptūra tėkmę sustingdo ir tuo pat metu išlaisvina granite, vandeniui suteikdamas antropomorfiškų savybių. Algirdas Judickas parodai pristatė asambliažą „Amerikos balsas“. Šis kūrinys, minint Laisvės gynėjų dieną, suskamba itin aktualiai. Surūdijusi skarda, panaudota kompozicijoje, ragina neleisti prisiminimams apie skaudžią Lietuvos praeitį ir laisvės kainą rūdyti.

Faustas Augustinas „Helovynas (II)“ (2019 m., skaitmeninė fotografija, 28 x 18 cm).
Vitas Zabita „Žuvintas (II)“ (2019 m., skaitmeninė fotografija, 40 x 30 cm).
Projekto kuratoriai Evaldas Grinius ir Vladas Dabravolskas „Alytaus dailė 2019“. Česlovo Grėgerio nuotrauka

Fotografijų parodoje dėmesį patraukia Vito Zabitos kadras. Ant Žuvinto peizažinės nuotraukos užklotas šiaudų kadro sluoksnis veikia kaip informacinis triukšmas, taip iškeliant gamtos ir skaitmeninio pasaulio priešpriešą. Techniškai įdomi Fausto Augustino nuotrauka. Kadre išgauta dramatiška šviesotamsa. Svarbų vaidmenį atlieka fokusavimo ir neryškių detalių derinimas.

Šiemetinėje parodoje atsiskleidžia Alytaus kūrybinės panoramos įvairovė, tačiau norisi paraginti ir kitus kūrėjus dalyvauti. Būtent tokios grupinės parodos leidžia įsivertinti savo kūrybos stipriąsias ir silpnąsias puses, ragina ieškoti savojo autentiškumo, padeda surasti bendraminčių. Paroda yra ne tik šventė, bet ir tam tikras atskaitos taškas. Galimybė pamatyti savo kūrybinius vaisius galerinėje erdvėje sukuria žvilgsnio į savo paties kūrybą iš šono veiksmą. Tai – sveikas išėjimas iš komforto zonos. O parodos tęstinumas kviečia tobulėti ir augti kartu su projektu, išplaukti į platesnius žinomumo vandenis.