Kai Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą, žmonės išgirdo jį esant namuose, ir tiek daug prisirinko, jog nė prie durų nebeliko vietos. O jis skelbė jiems žodį.
   Tada keturi vyrai atnešė paralyžiuotą žmogų. Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis. Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!“
   Tenai sėdėjo keletas Rašto aiškintojų, kurie svarstė savo širdyje: „Kaip jis drįsta taip kalbėti? Juk jis piktžodžiauja! Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!“
   Jėzus, iš karto savo dvasia perpratęs jų mintis, tarė: „Kam taip manote savo širdyje? Kas lengviau – ar pasakyti paralyžiuotam: 'Tau atleidžiamos nuodėmės', ar liepti: 'Kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok'? Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią atleisti žemėje nuodėmes, – čia jis tarė paralyžiuotajam, – sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!“
    Šis atsikėlęs tuojau pasiėmė neštuvus ir visų akyse nuėjo sau. Visi be galo stebėjosi ir šlovino Dievą, sakydami: „Tokių dalykų mes niekad nesame matę“.

Skaitiniai E2 (17)

1 Sam 8, 4–7. 10–22a: Dėl savo karaliaus, kurį išsirinksit, jūs šauksitės pagalbos tą dieną, bet Viešpats neatsilieps jums tą dieną

Ps 89, 16–17. 18–19. P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.

lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Evangelijoje aprašytas įvykis pirmiausia rodo tai, kad Jėzus yra ne vien žmogus, pranašas, bet ir tikras Dievas, galintis savo vardu atleisti nuodėmes. Ligonio pagydymas yra tik ženklas, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, nešantis Jo žodį ir įpareigojantis Dievo autoritetu. Labai įsidėmėtina, kad mačiusieji nustebo, garbino Dievą, tačiau nei jie, nei patys apaštalai iki galo nesuvokė, kad taip paprastai bendrauja su pačiu Dievu.

Labai įsidėmėtina, kokią malonę pirmiausia Jėzus tam paralyžiuotajam suteikė: nuodėmių atleidimą. Dievas ne vien galingas, bet svarbiausia – mylintis ir geras, todėl pirmiausia ir suteikė nuodėmių atleidimą, sutaikinimą su Dievu. Tai – svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime – taika su Dievu ir žmonėmis. Jei kas turi sveikatą, gilių žinių, valdžią ir gerovę, tačiau neturi taikos, o Dievas jam yra pavojus ir artimas – jo priešas, neįmanoma būti laimingam. Todėl Jėzus pirmiausia suteikia būtiną žmogiškajai laimei dovaną – taiką su Dievu, kas reiškia sielos šviesą ir ramybę, o tada jau dovanoja sveikatą, kad taikoje ir malonėje galėtų džiaugtis.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai