Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“
    Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.
    Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

Skaitiniai E2 (22)

1 Sam 15, 16–23: Klusnumas vertestis už auksą. Viešpats tave atmeta kaip karalių

Ps 50, 8–9. 16bc–17. 21. 23. P.: Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

lk.katalikai.lt


Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Pirmajame šiandienos Mišių skaitinyje girdime, kaip Saulius nugali priešus – iš tiesų tai Dievas paakina jį šiam žygiui. Tačiau taip pat liepia nieko nepasilaikyti, tuo tarpu skaitinyje girdime, kad kareiviai paėmė gyvulių, tiesa, turėdami gerą intenciją – paaukoti kaip atnašą Viešpačiui, visgi, kaip sužinome vėliau, ne tokia buvo Dievo valia. Saulius nepaklausė Viešpaties balso, prabilusio per žmogų, pranašą Samuelį, veikiau pasielgė savo paties nuožiūra. Galime nusistebėti, tačiau atsigręžkime į save: ar darome tai, ko Dievas mūsų prašo? Ar iš tikrųjų klausausi per Bažnyčią, žmones, gyvenimo aplinkybes kalbančio Dievo? Gal priimu tik tai, kas man malonu? Atminkime, kad Bažnyčia nėra pastatas, tai – Jėzus. Kristus yra Bažnyčia, Jis yra jos galva, mes esame Jo kūno nariai. Tai, ką Samuelis kalba Sauliui, tinka kiekvienam iš mūsų, kuomet renkamės elgtis savaip. „Argi tiek pat džiugina Viešpatį deginamosios atnašos ir kruvinos aukos, kiek klusnumas Viešpaties balsui?“ Ta pati mintis dar aiškiau išdėstyta šventojo Kryžiaus Jono – karmelito kunigo vienuolio – posakiuose: „Mažiausio tavo klusnumo ir nuolankumo laipsnio Dievas nori labiau už visus patarnavimus, kuriuos ketini Jam atlikti.“

Evangelijoje girdime, kaip Rašto aiškintojai ir fariziejai nepajėgė priimti Jėzaus, atsiverti Jo mokymui. Jie buvo prisirišę prie pasninko ir atgailos praktikų, todėl Jėzaus parodytas meilės kelias jiems buvo nepriimtinas. Jėzus gina ir pateisina savo sekėjus pasitelkdamas Sužadėtinio pavyzdį. Sužadėtinio ženklas esmingai bylojo žydų žmonėms – pranašai dažnai kalba pasitelkdami santuokos įvaizdžius, idant nusakytų Dievo meilės ir vienybės saitą su savąja tauta.

Vėlgi, kaip ir pirmajame skaitinyje, problema yra negebėjimas išgirsti tikrovės: Jėzus save nurodo kaip tikrąjį jaunikį. Jėzus yra sužadėtinis, Dievo Sūnus – Jis turi galią ir teisę keisti nuostatus, nes Dievas trokšta meilės, ne aukos. Mums reikia naujų meilės ir atjautos vynmaišių, idant išlaikytume naująjį meilės vyną, liejamą mums Kalvarijoj.

Dienai bėgant dar kartą skaitykime šias ištraukas, idant išvystume save Dievo Žodžio šviesoje. Atsiverkime Šventosios Dvasios vedimui, melskime, kad kasdien įžvelgtume Dievo valią ir dalintumės Jėzaus meile su visais, kuriuos sutinkame, ypač tais, kurie yra atsidūrę gyvenimo paribiuose, pasiligoję, vieniši, varguoliai.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai