Sausio 26 d. minime šv. Timotiejų ir Titą (I a.).

Šv. Timotiejus (m. 97), vyskupas ir kankinys, buvo šv. Pauliaus mokinys ir bendradarbis. Spėjama, kad jis gimė Likaonijoje, jo tėvas buvo pagonis, o motina – žydė.

Timotiejus Pauliaus draugijoje pakeitė Barnabą ir keliavo į Artimuosius Rytus ir Graikiją. Apaštalaudamas aplankė Tesalonikus ir parnešė atgal naujienas, kurių pagrindu Paulius parašė Laišką tesalonikiečiams. Timotiejus paminėtas ir 1 Kor 16, 10 po panašaus apsilankymo Korinte. Šie du žmonės, atrodo, buvo kartu įkalinti Cezarėjoje ir Romoje. Atgavęs laisvę Paulius sugrįžo atgal į Rytus, o Timotiejus apsistojo Efeze ir tapo pirmuoju jo vyskupu. Po Pauliaus mirties jis ir toliau vadovavo Efezo bažnyčiai, kol, kaip manoma, buvo užmuštas akmenimis apie 97 m., kai bandė sutrukdyti pagonių šventę.

Šv. Titas (I a.), graikų kilmės, buvo pagonis, atverstas šv. Pauliaus. Tapo šv. Pauliaus sekretoriumi ir keliavo su juo į Jeruzalę svarstyti Mozės įstatymų. Po to Titas atvyko į Efezą ir Korintą (apie tai galime spręsti iš 1 Kor ir 2 Kor). Jis buvo kaip vyskupas pasiųstas į Kretą, kad toliau įgyvendintų Pauliaus pradėtą darbą. Paulius laiškuose jam nurodo gero vyskupo savybes ir liepia laikytis dvasinės drausmės. Jo mirties data nežinoma. Paskutinė žinia apie jį palikta šv. Pauliaus jo kankinystės išvakarėse: „Titas yra Dalmatijoje.“

Tito šventę įvedė popiežius Pijus IX.