EPA nuotrauka

Nuo tada, kai Brazilijos prezidentu išrinktas Jairas Messias Bolsonaro, Amazonijos miškų nykimas išaugo 29,5 proc. Daugėja aplinkosaugos aktyvistų ir vietinių tautų bei genčių (autochtonų) atstovų nužudymo atvejų. Bolsonaro neigia klimato krizę ir ne kartą yra pasakęs viešai, kad Amazonija turi būti pritaikyta žemės ūkio verslui, naudingųjų iškasenų gavybai, todėl miškų naikinimas nesibaigs.

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad žmonija turi 6–12 metų sustabdyti tragiškus klimato krizės padarinius. Tiesa, į šiuos skaičiavimus neįtraukti Amazonijos, Sibiro ir Australijos gaisrai. Dalis gaisrų kyla dėl pasikeitusių klimato sąlygų, tačiau žemės plaučiais vadinamoje Amazonijoje jie siaučia dėl politinių sprendimų, kurie skatina specialiai sukelti šiuos gaisrus.

Bolsonaro Amazoniją yra pasirinkęs kaip vieną iš savo taikinių. Šią pasaulinę svarbą turinčią ekosistemą jis nori pritaikyti žemės ūkio produkcijai. Pavyzdžiui, trys ketvirtadaliai miško ploto šiaurės rytų Brazilijos Maranhão valstijoje jau yra iškirsta ir pritaikyta galvijų ūkiams. Šie pokyčiai yra skatinami įvairiomis neetiškomis ir įstatymus neigiančiomis priemonėmis: nuo specialiai sukeltų gaisrų iki susidorojimo su Amazonijos vietinių tautų ir genčių (autochtonų) atstovais.

Brazilijos prezidentas Jairas Messias Bolsonaro.

EPA nuotrauka

Amazonijoje gyvena daugybė vietinių autochtonų ir savanoriškoje izoliacijoje gyvenančių tautų. Šios tautos yra ginamos tarptautinės teisės – tokių Brazilijos ratifikuotų teisinių dokumentų kaip Jungtinių tautų autochtonų teisių deklaracija (angl. UN Declaration on the Rights of Indigenous Peoples) ir Tarptautinės darbo organizacijos Autochtonų ir gentinių tautų konvencija 1989 m., (nr. 169) (angl. Indigenous and Tribal People Convention 1989, (no. 169)) dažnai referuojama tiesiog kaip ILO 169. Šiomis konvencijomis Brazilija yra prisiėmusi įsipareigojimus gerbti ir užtikrinti autochtonų teises, pripažindama, gerbdama ir saugodama šių tautų kultūrines, socialines ir dvasines praktikas bei saugodama gamtą ir teritorijas, kuriose šios grupės tradiciškai gyveno, o jų kultūra ir pragyvenimo šaltiniai, dvasingumas, religija ir papročiai stipriai susiję su šia aplinka. Bet kokia intervencija į šias teritorijas negali vykti be bendro sutarimo su vietinėmis tautomis.

Įvairių Amazonijos tautų atstovų protestas prie Ekvadoro parlamento, reikalaujant saugoti bioįvairovę bei paisyti gyventojams teismo pripažintų teisių. EPA nuotrauka

Bolsonaro ėmėsi susidoroti su vietinėmis autochtonų tautomis, nes jie dažnai yra vieninteliai Amazonijos saugotojai nuo nelegalių miškų kirtimų ir deginimų. Prezidentas skatina neapykantą šioms tautoms viešai, juos prilygindamas zoologijos soduose esantiems gyvūnams ir priešistoriniams žmonėms. Bolsonaro ne tik apribojo nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą viešojoje politikoje, bet ir stengiasi išardyti Nacionalinį autochtonų fondą (Funai) – valstybinę agentūrą, saugančią daugiau nei 300 autochtonų bendruomenių Brazilijoje, bei reikalauja atverti autochtonų rezervatus kasybos įmonėms. 

Šalyje atlaisvinus ginklų politiką ir nuolat kurstant neapykantą prieš autochtonus, pastarųjų bei aplinkosaugos aktyvistų nužudoma vis daugiau. Per pastarąjį dešimtmetį nužudyta per 300 žmonių dėl Amazonijos žemių ir išteklių. Iš 300 nužudymo atvejų tik 14 buvo sprendžiami teisme. Dauguma autochtonų nužudomi nelegaliai miškus kertančių medkirčių. Vien per gruodį Maranhão valstijoje buvo nužudyti trys vietinių tautų atstovai. 2019 metais autochtonų nužudymai kaimiškose vietovėse sudarė 37 proc., tuo tarpu 2018 m. įvykdyta tik 7 proc. žmogžudysčių. Tai pati blogiausia Brazilijos vietinių žmonių padėtis po karinės diktatūros. 

Išpuolių ir invazijų vietinių gyventojų teritorijose mastas neapsakomai didėja, o Amazonijos gaisrai, daugelio aplinkosaugininkų nuomone, sukelti nelegalių medienos ruošos kompanijų ir rančų savininkų, naikina miškus nerimą keliančiu greičiu. Kyla pavojus ištisoms nepaliestoms gentims – pažeidžiamiausioms planetos tautoms, sparčiai gilėja klimato krizės problema. Įvairios tarptautinės organizacijos kaip „Survival International“, „Amazon Watch“ tokią Bolsonaro vyriausybės politiką pripažįsta kaip genocidą, o gruodžio pradžioje Brazilijos teisininkų grupė (BAR asociacija), žmogaus teisių grupė ir buvę ministrai Tarptautiniam baudžiamajam teismui įteikė raštą, kaltinantį Bolsonaro genocido ir nusikaltimų žmonijai kurstymu. Bolsonaro veiksmai ir oficialios kalbos gali būti baudžiamosios, kaip nustatyta Romos statute, kurį 2002 m. ratifikavo Brazilija.

Bolsonaro Brazilijos žiniasklaidai teigė: „Miškų naikinimas niekada nesibaigs, tai kultūrinis dalykas.“ Jis nėra suinteresuotas gelbėti Amazonijos, o atvirkščiai: nori atverti kelius didžiulei žemės ūkio industrijai. Ši industrija paremta eksportu į kitas šalis. Smulkieji ūkininkai ir vietos bendruomenės pagamina 70 proc. maisto vidaus rinkai, o didžiosios kompanijos ir žemės ūkio verslo išauginami produktai yra eksportuojami. Prezidentas ir jo vyriausybė sistemingai kelia savo ir jį palaikančių ultrakonservatyvių grupių interesus aukščiau už žmogaus ir pilietines teises bei Brazilijos žmonių interesus. Vienintelis būdas ką nors keisti – tai tarptautinės bendruomenės ekonominis spaudimas, boikotuojant Bolsonaro vyriausybės remiamų didžiųjų verslų produkciją: atsisakydama importuoti neetiškais būdais – deginant Amazonijos miškus ir grobstant autochtonų žemes – užaugintą Brazilijos korporacijų produkciją, tai yra jautieną, soją, cukranendres ir medieną. 

Europos Sąjunga yra antra didžiausia Brazilijos prekybos partnerė po Kinijos, nuperkanti17.5 % žemės ūkio produkcijos.Europoje jau buvo inicijuota ne viena peticija dėl panašaus boikotavimo. Lietuvos importas iš Brazilijos 2019 metų duomenimis sudarė 23,7 mln. Eur. 

„Paskutinis skambutis Žemei“ iniciatyva