Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.
    Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių.
    Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
    Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Evangelijos skaitinio komentaro autorius - kun. Vytautas Sadauskas SJ

Jėzus sunčia mokinius po du vaduoti žmones iš jėgų, kurios griauna gyvenimus, ir skelbti jiems Gerąją Naujieną. Jis duoda mokiniams galią vaduoti žmones iš vidinių prieštaravimų ir kančios, tramdyti tamsą ir baimę, neleisti blogiui triumfuoti. Tik dvasioje laisvi žmonės pajėgųs išgirsti Gerąją Naujieną.

Blogos jėgos apvaldo ir mus. Labai dažnai protas ir sąžinė diktuoja kaip turėtume gyventi, o valia ir jausmai skatina elgtis priešingai. Mus užvaldo godumas, puikybė, gašlumas. Netyra pasaulio dvasia trukdo mums išgirsti Jėzaus Gerąją Naujieną. Mums reikia laisvinančios Dievo malonės lygiai taip pat, kaip tiems žmonėms prieš du tūkstančius metų.

Mums reikia būti išlaisvintiems ne tik iš slegiančio proto ir jausmų susipriešinimo, bet ir iš klaidingų Dievo įvaizdžių. Ne kartą teko nustebti, kai suaugęs krikščionis Dievą įsivaizduoja kaip būtybę kosmose arba kaip griežtą teisėją, kuris skaičiuoja žmonių nusižengimus. Kai tuo tarpu Evangelijoje tvirtinama, kad pirmiausia ne kosmosas, o mes esame vieta, kurioje gyvena Dievas: 'Aš esu vynmedis, jūs šakelės... Pasilikite manyje ir aš jumyse pasiliksiu... Nuo manęs atsiskyrę jūs nieko negalite nuveikti". Arba "Dievas yra meilė". Kitoje vietoje sakoma: "Aš atėjau, kad jūs turėtumėte gyvenimą, kad apsčiai jo turėtumėte". Klaidingas Dievo įvaizdis trukdo tikėti ir išgirsti tikrąjį Jėzaus mokymą apie Karalystę esančią tarp mūsų. Vienas viduramžių rašytojas pataria, jei Dievas mums kelia grėsmę ir trukdo gyventi, mes turime melsti Dievą, kad išlaisvintų mus iš tokio dievo. Jėzus ragina atsiversti – keisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir Dievo supratimą, savo Gerąja Naujiena apvaldo mūsų protą, širdį ir vaizduotę.

Kristus šalina baimę ir žadina pasitikėjimą; traukia mus ne prie įstatymo, o prie mylinčio Dievo. Jo artumas mūsų ne pavergia, o išlaisvina. Jis žadina mumyse ne pagiežą, o meilę. Jėzus gydo, nes moko gyventi vadovaujantis gailestingumu.

Bernardinai.lt


Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai