Tuo tarpu karalius Erodas išgirdo apie Jėzų, nes garsas apie jį plačiai sklido ir žmonės kalbėjo: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“. Kiti tvirtino: „Jis – Elijas!“ Dar kiti sakė: „Jis pranašas, kaip ir kiti pranašai“. Tai išgirdęs, Erodas nutarė: „Jonas, kuriam nukirsdinau galvą, – tai jis prisikėlė!“
    Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. Jonas mat sakė Erodui: „Nevalia tau gyventi su brolio žmona“. Taigi Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo, nes Erodas Jono bijojo, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis jausdavosi neramus, tačiau mielai jo klausydavosi.
    Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems. Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: „Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu“. Ir jis prisiekė: „Ko tik prašytum, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!“ Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos!“ Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, ėmė prašyti: „Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.
    Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl savo priesaikos ir dėl svečių nesiryžo atšaukti jai duoto pažado. Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto Jonui kalėjime galvą ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai. Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, pasiėmė jo kūną ir palaidojo kape.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Evangelijos skaitinio komentaro autorius - kun. Vytautas Sadauskas SJ

Skaitytojams gali kilti klausimas, kodėl Morkus taip detaliai pasakoja istoriją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su Jėzumi. Gal todėl, kad Jono Krikštytojo kančia evangelijos autoriui yra nuoroda į Kristaus kančią. Erodo veiksmai atskeidžia nuodėmės, kaip sniego gniūžtės, efektą. Neištikimybę sekė nevykusi priesaika, galiausiai žmogžudystė. Kaip ir Poncijus Pilotas, Erodas nebuvo nusiteikęs neigiamai savo aukos atžvilgiu. Priešingai, jis gerbė Joną. Tačiau bailumas, per didelis susirūpinimas savo reputacija privedė jį prie kraujo praliejimo.

Visi šioje evangelijoje papasakotos istorijos veikėjai savaip prisidėjo prie blogio: klastinga Erodiada, jos negailestinga dukra, bausmės vykdytojas, net Erodo svečiai, neprieštaravę egzekucijai.

Čia matome daug panašumų su Jėzaus nukryžiavimo aprašymu. Ne tik Pilotas nuteisęs Jėzų ar minia, šaukianti „ant kryžiaus jį“, bet ir jį išdavę ar dėl žydų baimės kambaryje užsidarę mokiniai; pagaliau visi esame Dievo Sūnaus mirties bendrininkai, nes esame nuodėmingi.

Šis evangelinis pasakojimas skatina mus pagalvoti, kokie mūsų veiksmai ar sprendimai veikia kaip sniego gniūžtė, nešanti žalą kitiems. Pradžioje neturime blogų ketinimų, tačiau vėliau, kai sunku ką nors pakeisti, ima ryškėti neigiami padariniai, nešantys nuostolį ne tik mums, bet kitiems žmonėms – šeimai, bendruomenei, valstybei. Ką turėtume daryti, kad to išvengtume?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai