Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
    Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir netgi pralenkė mokinius.
    Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Evangelijos skaitinio komentaro autorius - kun. Vytautas Sadauskas SJ

Žmogus kreipiasi į psichologą, skųsdamasis, kad sunku susikaupti mokantis ar dirbant. Paaiškėja, kad jis yra visiškai atsisakęs poilsio, laiką skiria tik darbui. Psichologai pastebi, kad yra nemažai žmonių, kurie pradeda jausti, kad juos kamuoja įtampa, yra bejėgiai, išsekę. Tai gali būti perdegimo sindromo ženklai. Tai nėra tinkama dienotvarkė.

Trumpa evangelijos ištrauka iliustruoja krikščioniškojo apaštalinio gyvenimo ritmą, kuris turėtų būti pakaitinis tarp intensyvaus darbo ir tiesiog „buvimo su Jėzumi“. Evangelija apie tai nekalba, tačiau galime įsivaizduoti, kad Jėzus skyrė laiką pabūti su kiekvienu mokiniu ir klausytis jo pasidalijimo apie sėkmes ir nesėkmes. Jam tai puiki proga padrąsinti, patarti, nukreipti, kur reikia. Kokią didelę dvasinę atgaivą mokiniai turėjo rasti šiame pokalbyje! Kur kitur jie galėjo būti geriau išklausyti?

Iš tiesų, apaštališkasis aktyvumas reikalauja fizinio ir psichinio poilsio: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Tačiau dirbantys Kristaus vynuogyne yra gundomi įsitraukti į veiklas ir ignoruoti maldos, poilsio ir ramybės poreikį Dievo akivaizdoje. Kai tai atsitinka, labai lengva sudaryti savo pačių darbotvarkę vietoj tos, kurią siūlo Viešpats: „Eikite... ir pailsėkite“. Autentiška krikščionių tarnystė yra grindžiama malda ir giliu santykiu su Kristumi, nes be jo mes nieko negalime nuveikti. Mes galime atlikti Viešpaties darbą tik pasitelkdami Viešpaties jėgą. „Jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui“ – sako apaštalas Petras (1Pt 4, 11).

Mes galime atnaujinti savo intencijas ir būti stiprūs tik maldingai budėdami Dievo akivaizdoje: „Tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, – nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Iz 40, 31).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai