Persiyrę per ežerą, Jėzus su mokiniais pasiekė Genezaretą ir čia lipo į krantą.
    Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jėzų, paskelbė visai apylinkei ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo jį esant. Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar vienkiemius, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir kas tik jį paliesdavo, išgydavo.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Evangelijos skaitinio komentaro autorius - kun. Nerijus Pipiras

Jėzus gailėjosi žmonių. Jie Jam atrodė suvargę, lyg avys be piemens. Jis mokė juos daugelio dalykų. Todėl nenuostabu, kad garsas apie Jėzų sklido.

Galime stebėtis, kad net Jėzui dar nespėjus išlipti iš valties Genezareto krašte, žmonės jau buvo girdėję apie Jį, todėl pradėjo gabenti visus ligonius. Jie, ko gero, buvo girdėję, o gal ir matę Jėzaus darbus. Galime jausti tą džiaugsmą širdyse, matant, kad Jėzus vaikšto jų pakrantėmis, užeina į jų gyvenamas vietas, lankosi miestuose.

Genezareto vietovės gyventojai jautė, kad Jėzus ateina prisiliesti prie jų gyvenimų, kad Jam svarbios jų bėdos ir džiaugsmai. Jie jas – bėdas ir džiugesio akimirkas – tiesiog suguldydavo prie Jo kojų, jausdami, kad Jo prisilietimas gydo. Be abejo, ir tikėdami Juo... Todėl jiems užteko prisiliesti prie Viešpaties drabužio apvado.

Prisipažinsiu, įkvepiantis tas genezariečių pavyzdys. Turbūt visiems, ne išimtis ir man, reikia mokytis iš jų to nuoširdaus tikėjimo. Taip, iš tiesų tikėjimas gydo. Atsidavimas Viešpaties globai ir vadovavimui gydo.

Tenka patarnauti ligoniams ligoninėje. Ne kartą pastebėjau, kad žmogus, kuris netiki, jog pasveiks, daug sunkiau pakelia ligą ir skausmą. Tuo tarpu tie, kurie pasitiki – daug ramesni... Tikėjimas gydo. Tad sudėkime ir mes visas viltis į Viešpatį.

Ir mums, nė kiek tuo neabejoju, tikrai užteks paliesti Viešpaties drabužį. Išgysime. Iš baimių, sielvarto, netikrumo. Iš visko, kas slegia. Prisilietimas prie drabužio reiškia apsigobti pačiu Viešpačiu. Apsigobti juo – reiškia būti gyvam. Reiškia žinoti, kad drabužio savininkui mes esame svarbūs.

Nebijokime ištiesti rankos Viešpaties apsiausto link. Nebijokime pasielgti taip, kaip elgėsi genezariečiai. Nors, be abejo, toks be galo paprastas jų gestas tiesti rankas prie Viešpaties drabužio daug kam atrodys per pigus, gal net besikėsinantis į privatumą. Tačiau Viešpats savo erdve, savo privatumu dosniai dalijasi su kiekvienu iš mūsų.

Tereikia tik nebijoti. Tereikia tik atnešti ir po jo kojomis paguldyti visą savo kasdienybę.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai