Pas Jėzų susirenka fariziejai ir keli Rašto aiškintojai, atvykę iš Jeruzalės. Jie pamato kai kuriuos jo mokinius valgant suterštomis (tai yra nemazgotomis) rankomis. – Mat fariziejai ir visi žydai, sekdami prosenių padavimu, valgo tik rūpestingai nusiplovę rankas. Taip pat, sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra dar daug nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami padavimu, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.
    Taigi fariziejai ir Rašto aiškintojai jį klausia: „Kodėl tavo mokiniai nesilaiko prosenių padavimo ir valgo suterštomis rankomis?“
    Jis atsako jiems: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: 'Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų'. Atmesdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių padavimo“.
    Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savąjį padavimą! Antai Mozė yra pasakęs: 'Gerbk savo tėvą ir motiną', ir 'Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta'. O štai jūs sakote: 'Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: 'Tebūnie Korban (tai yra: auka Dievui), kuo turėčiau tave sušelpti', – tuomet jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, niekais paversdami Dievo žodį vardan savojo padavimo, kurį esate perėmę. Ir daug panašių dalykų jūs darote“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Evangelijos skaitinio komentaro autorius - kun. Nerijus Pipiras

Jėzus atranda laiko visiems. Jo pasiklausyti atvyksta net fariziejai ir keli Rašto aiškintojai iš Jeruzalės. Taip sakant, susirenka kompanija, pro kurios akis net musė negalėtų prasprūsti.

Be abejo, natūralu, kad įgudusi šių žmonių akis kaipmat pamato nusikaltimą: mokiniai nenusimazgojo rankų. Mažmožis. Jis tampa nusikaltimu. Juk pro tokių, viską išmanančių ir žinančių žmonių akis negali niekas prasprūsti. Atrodo, jie ir yra tik tam, kad viską fiksuotų, ir, atėjus laikui, paskelbtų savo verdiktą: Mozės įstatymas buvo pažeistas.

Šiandien daugeliui mūsų atrodo, kad tų fariziejų ir Rašto aiškintojų misija tik tokia ir buvo. Tačiau nereikia pamiršti, kad jie buvo išsilavinę žmonės, kuriems patikėta svarbi misija saugoti Įstatymą ir garantuoti, kad išrinktoji tauta nuo jo nenukryptų. Tikrai tai nebuvo pati lengviausia užduotis. Siekiant išvengti nelaimės Mozės Įstatymas buvo apkrautas taisyklėmis. Kiekviena jų rodės labai svarbi, todėl buvo nevalia nieko kaip nors pažeisti ar pakeisti. Žinoma, taisyklių nėra be išlygų. Tačiau problema, į kurią Jėzus atkreipia dėmesį, yra akcentų sudėjimas į išlygas, pamirštant prasmę. Taip, ilgainiui tos taisyklės ir taisyklėlės buvo virtusios tik reikalavimų rinkiniu, pamirštant tikrąją Įstatymo paskirtį. Atrodė, kad laikytis raidės pakanka.

Jėzus tiek fariziejams, tiek ir mums visiems primena, kad svarbu laikytis ne vien išorinių dalykų. Kad išorė, reikalavimai neturi nustelbti žmogaus vidaus nusiteikimų.

Kai pagalvoji, Jėzus nesmerkia ir nepanaikina nė vienos taisyklės. Tačiau Jis ragina kreipti dėmesį ne į tobulą išorę, bet į esmę. Ko gero, juk, jei mokiniai būtų nusiplovę rankas, nebūtų kilusi ir ši polemika. Tačiau ar tik rankų nusiplovimo užtenka? O kaip širdis, kaip vidus?

Tad ir mes neakcentuokime vien išorinio puošnumo: stengdamiesi, kad gražiai atrodytų išorė, nepamirškime ir vidaus. Nepamirškim, kad šioje srityje – vidiniame nusiteikime, moralėje – tobulos reklamos dėsniai negalioja...

Šiandien kartu ir Pasaulinė ligonių diena. Nepamirškime, kaip sako patarlė, jog sveikame kūne sveika siela. O sveikata – ne tik kūno, bet ir sielos gerovė. Tad, dėmesį skirdami kūno sveikatai, nepamirškime ir sielos...

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai