Sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.
    Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. Jis sako: „Nejaugi ir jūs nieko nesupratote? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius).
    Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Evangelijos skaitinio komentaro autorius - kun. Nerijus Pipiras

Jėzus kalba apie susirėmimą su fariziejais ir Rašto aiškintojais. Šie reagavo, pamatę mokinius, valgančius nenusimazgojus rankų. Jėzus, atsakydamas į jų priekaištus, ragino žiūrėti ne tik į išorę, bet juo labiau į vidų. Visiems susirinkusiems Jėzus paaiškino savo poziciją.

Šiandien mes galėtume sakyti, kad ta tiesa yra paprasta ir logiška. Žmogaus nesuteršia to, kas ateina į jį iš išorės.

Tiesa, jei turėtume prieš akis kokias nors higienines normas, jei matytume priešais save tik daugybę virusų ir bakterijų, besikėsinančių pakenkti, susargdinti, numarinti, suabejotume šiais žodžiais. Kai kas, nė kiek tuo neabejoju, numotų ranka, mintyse Jėzų pavadinęs, švelniai tariant, neišmanėliu, į kurį nereikia kreipti jokio dėmesio, Jo idėjas pavadintų pasenusiomis, prasilenkiančiomis su mokslo ir technologijų pažanga.

Net ir mokiniai ne viską supranta. Net ir jie ryžtasi dar kartą paklausti Jėzaus tų pačių dalykų. Ar padiskutuoti su Juo. Gal ir mes ryžtumėmės diskutuoti. Ir, man rodos, mums pavyktų, nes Viešpats visada randa laiko atsakyti į žmogų kamuojančius klausimus.

Visgi šiose eilutėse Jėzus nekalba vien tik apie kūno gerovę, higieną ir sveikatą. Jam svarbi ir vidinė sveikata. Štai čia turėtume suklusti. Žmogaus vidų suteršia ne kokie nors svečiose šalyse „gimę“ virusai. Žmogaus vidų suteršia lipimas ant pjedestalo, troškimas užimti ne mums skirtą vietą, pyktis, galios be Dievo planai. Nepamirškim, kad nuodėmė prasideda nuo veiksmų plano, nuo jo patvirtinimo mintyse. Ar šiandien atkreipėm dėmesį į ją? Jos negalima pamiršti, nes dėmesio į ją nekreipimas reiškia pražūtingas šiltnamio sąlygas. Tad budėkime. Neleiskime nuodėmei mūsų užvaldyti.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai