Evgenios Levin nuotrauka

Šią savaitę aplankę Aušros Vartų koplyčią pamatysite neįprastą vaizdą: Mergelės Marijos paveikslą be aptaisų, kurie šiuo metu prevenciškai apžiūrimi ir tiriami restauratorių. Kitą savaitę jie ir karūnos vėl sugrįš puošti Mergelės Marijos.

Švč. M. Marijos atvaizdas iš pradžių buvo iškabintas be metalo aptaisų. Garbinamus šventųjų paveikslus puošti tauriųjų metalų drabužiais ir vainikais – Lietuvos ir Lenkijos tradicija, galbūt atsiradusi sekant stačiatikių papročiu. Manoma, kad Aušros Vartų Švč. M. Marijos paveikslas auksuoto sidabro skardomis pradėtas dengti po 1670 m.

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Aptaisą sudaro trys skirtingu laiku ir skirtingų autorių kurtos juostos. Pirmoje aptaiso juostoje yra trys 1670–1690 m. sukurtos skardos, dengiančios M. Marijos galvą ir pečius. 5 antrosios juostos 1695–1700 m. iškalstytos skardos dengia krūtinę. Antroji juosta nuo pirmosios skiriasi aukštesniu reljefu ir aštresniu gėlių bei lapų piešiniu. Trečioji juosta – tai visą paveikslo apačią dengiančios skardos, sukurtos ne vėliau kaip pirmame XVIII a. trečdalyje. 1993 m., tyrinėjant išvirkščiąją aptaisų pusę, nustatyta, kad specialiai šiam paveikslui buvo kurtos pirmosios ir trečiosios, viduriniosios juostos skardos jam tik pritaikytos.

Marija vainikuota dviem karūnomis. Apatinė karūna iškaldinta iš vario lydinio, paauksuota, datuojama apie 1700 m. Viršutinė karūna sidabrinė, paauksuota, puošta spalvoto stiklo akutėmis, sukurta apie 1750 m. 1927 m. liepos 5 d. paveikslas vainikuotas popiežiaus Pijaus XI palaimintomis naujomis karūnomis. Tai buvo tikslios senųjų karūnų kopijos, padarytos iš tam reikalui žmonių suaukoto aukso. Aušros Vartų Marijai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Popiežiaus palaimintų karūnų likimas nėra žinomas – matyt, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jos buvo paslėptos, o vėliau nebežinota, kur jų ieškoti.

Evgenios Levin nuotrauka

Į paveikslo plastinę ir prasminę visumą darniai jungiasi apačioje pritvirtintas didelis pusmėnulio formos votas. Jo kilmę nurodo tik mįslingas įrašas lenkų kalba: „Dėkoju Tau, Dievo Motina, kad išklausei mano prašymus, meldžiu Tave, Gailestingumo Motina, išlaikyk mane savo švenčiausioje malonėje ir globoje. WJJ 1849 metais“.

Parengta pagal Vilniaus arkivyskupijos ir ausrosvartai.lt informaciją