Menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka

Vasario 13 dieną Prezidentūroje įteiktos 2019 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu kino režisierius Algimantas Puipa premiją pelnė už kino vaizdų poetinę realybę, rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, operos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą, aktorė Viktorija Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre, menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.

Premijų teikimo iškilmių metu įvyko nemalonus incidentas – į ceremoniją Prezidentūroje nebuvo įleista ir joje nedalyvavo nacionalinės premijos laureatė, aktorė Viktorija Kuodytė. Jai atvykus į Prezidentūrą paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo, ir su ja nepavyko susisiekti telefonu.

Prezidentūra ketvirtadienį atsiprašė, kad neįleido aktorės. Pranešime rašoma, kad tai įvyko dėl apmaudžios administracinės klaidos: „Šiandien Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė.“

Toliau teigiama, kad Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo V. Kuodytės, jos artimųjų, kad Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks premiją.

Aktorė Viktorija Kuodytė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Operos solistė Asmik Grigorian. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka

A. Grigorian dėkojo Lietuvai, kad užaugino ją drąsią ir stiprią

Operos solistė A. Grigorian atsiimdama garbingą apdovanojimą sveikino visus laureatus, nominantus ir tuos didžius Lietuvos menininkus, kurie šiemet nebuvo nominuoti.

„Ačiū jums už didelius darbus. Ačiū už viską, ką darote Lietuvai, – kalbėjo nacionalinės premijos laureatė. – Šie pora metų man dovanojo tiek daug, kad atrodo – dėl savo emocijų nebesuspėju deramai padėkoti visiems prisidėjusiems prie to, kas aš esu šiandieną.“

A. Grigorian teigė esanti dėkinga visiems, bet labiausiai – Lietuvai: „Man atrodo, jai nesu dėkojusi už tai, kad mane užaugino. Užaugino drąsią ir stiprią. Aš priimsiu šį apdovanojimą kaip paskatą, avansą ir dovaną drąsiai, be baimės keliauti toliau ir daryti daug gerų darbų.“

Režisierius Algimantas Puipa. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka
Kompozitorė Zita Bružaitė. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka

Z. Bružaitė: „Viešpatie, suteik man laiko padaryti tai ir padaryti tai gerai“

Kompozitorė Z. Bružaitė, nacionalinę premiją pelniusi už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, savo kalbą pradėjo žodžiais: „Tik Aukščiausiojo valios ir dieviškosios galios dėka man duotas kelias kalbėti garsais. Tik mane supančių žmonių – labai brangių, mielų žmonių – dėka šiandien jaučiuosi pakylėta ir iškelta.“

Laureatė dėkojo savo artimiems žmonėms, suteikiantiems jai sparnus, su kuriais ji besijaučianti kaip parvus deus – šie sparnai jai leidžiantys skraidyti ir, kai reikia, švelniai grąžinantys atgal į žemę. Ji ištarė padėką ir savo mokytojams, sutiktiems gyvenimo kelyje – pasak jos, uoliems žinių skelbėjams ir laidininkams, leidusiems jai būti kitokiai ir nedavusiems atsakymų į visus klausimus. Laureatė dėkojo ir savo muzikos vėliavnešiams – jos muzikos atlikėjams bei klausytojams.

„Labai norėčiau, kad tie, kurie atsidarytų kuklią mano muzikos skrynelę, joje ne tik įžvelgtų natas ir garsus, bet ir rastų šį tą daugiau. Tai, kas svarbu žmogui. Tai, kas svarbu mūsų istorijai. Tai, kas svarbu mūsų valstybei. Nuo mažų iki didžiausių dalykų. Na ir, žinoma, labai norėčiau, kad po metų kelerių sumanytas ir įvardytas mano muzikos kodas – jos atvirumas ir universalumas – nepakistų, išliktų kaip atpažįstama mano muzikos žymė. Ir koda. Manyčiau, kad kūrėjams ir man asmeniškai labai brangi, o gal brangiausia, valiuta yra laikas. Labai dažnai save pagaunu sakydama: Viešpatie, suteik man laiko padaryti tai ir padaryti tai gerai“, – padėkos kalbą baigė kompozitorė.

Rašytojas Saulius Šaltenis. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka
Režisierė Rugilė Barzdžiukaitė. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka

R. Barzdžiukaitė: „Neturime supergalių sujungti Venecijos potvynius su Australijos gaisrais“

Svarbiausias vieno prestižiškiausių šiuolaikinio meno renginių apdovanojimas – Venecijos meno bienalės „Auksinis liūtas“ – praėjusiais metais atkeliavo į Lietuvą. Mūsų šaliai čia atstovavo menininkės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė, pristačiusios operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“, kalbančią apie klimato kaitą.

Režisierė R. Barzdžiukaitė iškilmėse svarstė apie tai, kad menininkių trijulei pastarąjį dešimtmetį teko kurti ekologijos ir ekonomikos temomis, taip pat daug diskutuoti, ar galima tikėtis, jog reikalai pasitaisys, kai viena Žemės dalis dega, kita skęsta, trečia dreba, o žmonija ir toliau rausiasi po ją ieškodama naudos.

„Tą patį darome ir su savimi – išsieikvojame ir tada vos atgavę kvapą aiškinamės, kodėl krito produktyvumas. Ekonomika ir ekologija kaip šuo su kate nesugyvena tarpusavyje net ir bioparduotuvėse, – tvirtino R. Barzdžiukaitė. – Turbūt galvojame, kad neįmanoma nieko pakeisti. Ir jeigu vienaip ar kitaip pasaulis ritasi velniop, tai kokius tikslus sau kelti? Ar gali apskritai ką nors kūryba pakeisti, kad ir kokia kritiška ji būtų? Mes bet kokiu atveju neturime supergalių sujungti Venecijos potvynius su Australijos gaisrais. Nuo potvynių sugebame tik pabėgti.“

Iš menininkės lūpų nuskambėjusi padėka buvo už tai, kad gesiname vieni kitų gaisrus ir po potvynių švenčiame atoslūgius.

Režisierius Algimantas Puipa ir kompozitorė Zita Bružaitė. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka 
Rašytoja Vaiva Grainytė ir kompozitorė Lina Lapelytė. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka

V. Grainytė: kultūra valstybės gyvenime turi turėti savo patogią, matomą kėdę

R. Barzdžiukaitės kolegė, rašytoja V. Grainytė teigė esanti tikra, kad nacionalinės premijos apdovanojimo priežastis – veikimas drauge ir kūrybinis procesas.

„Esame skirtingų sričių autorės, ir tiktai mūsų individualių balsų ir praktikų: vaizdo, muzikos, teksto, suvienijimas, pasiryžimas girdėti viena kitą, nuolankumas, kantrybė ir savo ego įdarbinimas kūrybiniam polilogui leido rastis tam išdistiliuotam rezultatui. Ko gero, nė viena neįsivaizdavome ir nesitikėjome, jog daugiau nei prieš dešimtį metų ankštoje virtuvėje pradėta repetuoti mūsų pirmoji opera „Geros dienos!“, kai repeticijų metu trūko vietos ir kėdžių mūsų dešimčiai dainininkių, išaugs į tarptautines gastroles, o galiausiai nuves iki dainuojančio paplūdimio Venecijoje.“

V. Grainytė atsiimdama apdovanojimą linkėjo, kad kultūra valstybės gyvenime, kaip ir visi čia pirmose, matomose eilėse sėdintys laureatai, turėtų savo patogią, matomą kėdę. „Ir kad ta kėdė stovėtų saulėkaitoje – ne pavėsyje“, – paskelbė menininkė.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Pauliaus Peleckio / BFL nuotrauka

L. Lapelytės palinkėjimas nepamiršti kas vakarą palydėti saulę

Kompozitorė L. Lapelytė reikšdama savo džiaugsmą kalbėjo, kad šiandien esame laisvesni negu bet kada ir kad amžius, lytis, rasė ar tautinė tapatybė nėra taip svarbu darant sprendimus ir atsiduriant tam tikrose vietose.

„Norėčiau padėkoti savo mokytojams, ir viena iš jų yra Zita Bružaitė, kuri šiandien čia yra garbingai su manimi vienose gretose“, – padėkos žodžius tarė laureatė. Taip pat ji dėkojo savo močiutei, iš kurios išmoko po ilgos dienos vasarą atsisėsti ant suoliuko ir palydėti kas vakarą saulę, ir tikino: „Manau, dideli dalykai nėra tokie baisūs, kai moki džiaugtis mažais, tad linkiu mums visiems nepamiršti palydėti saulę vakarais, nes mažuose dalykuose telpa visata.“ 

Prieš premijas įteikdamas sveikinimo žodį tarė prezidentas Gitanas Nausėda, laureatus pasveikino Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.