Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
    Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
    Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
    Tada Petras prabilo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
    Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jono sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Kodėl Jėzui rūpėjo būtent Pilypo Cezarėjoje užduoti savo mokiniams klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ Veikiausiai todėl, kad ši vieta buvo šventa mažiausiai keturioms tautoms. Jėzaus laikais stipriausias buvo Ciesoriaus kultas. Dar ir šiandien Cezarėjos apylinkėse galima pamatyti Imperatoriaus šventyklos liekanų. Romėnai turėjo šiame mieste šventyklas, kuriose garbino savo dievus. Tačiau dar prieš ateinant romėnams ši vieta buvo šventa graikams, jie čia garbino dievaitį, vardu Panas – pusiau žmogų, pusiau ožį, nelaimingai įsimylėjusi į nimfą. Jo garbei buvo žudomi ožiai. Be graikų ir romėnų, ši vieta buvo svarbi sirams, kurie šioje vietoje garbino Biblijoje minimą Baalį. Pilypo Cezarėja buvo ypatinga taip pat ir žydams, nes būtent čia yra Jordano ištakos.

Šalia visų šitų šventyklų, įvairiausių kultų, Jėzus klausia mokinių: kuo aš jums esu? Čia glūdi visa šio dialogo prasmė. Kiekvieną kartą, kai Jėzus mums iškelia šį klausimą, Jis pasiima mus į Pilypo Cezarėją. Netgi jei nesame ten buvę fiziškai, visose tose šventyklose mes vienaip ar kitaip apsilankome. Kiekvienas garbina Cezarį, kadangi trokšta valdžios. Valdžia – tai galingas stabas. Valdžia tai taip pat pinigai, turiu pinigų – turiu galią. Panašiai mes visi esame graikai, t. y. stabuko Pano garbintojai. Pano garbinimas – tai grožio kultas. Įvairiausi sporto klubai, lieknas kūnas, geriausia kosmetika ir pan. Žinoma, kad graikai labai vertina pažinimą ir mokslą. Tai yra proto kultas. Jei kažkas neatitinka mokslinių teiginių, vadinasi, to nėra. Todėl Kryžius graikams yra nesusipratimas, tai kažkas neracionalaus, nelogiško.

Žinių kultas – tai stabas. Baalo kultas – tai sekso ir vaisingumo kultas. Vaisingumo kultas – tai nuolatinis siekis matyti savo darbo vaisius, tai statistikos gerinimo ir reitingų vaikymasis. Žydams šventas yra Įstatymas. Mes taip pat sakome – aš turiu teisę. Teisės kultas. Mes gebame išsireikalauti savo teises, kad galėtume jomis mojuoti kitiems po nosim. Jėzus kviečia mus į tokias vietas, kad būtent ten galėtų paklausti: o aš kuo tau esu? Petras atsako: tu esi Mesijas, tai reiškia –tu gali mane iš visų šitų mano dievaičių išgelbėti. Kristus atsako: laimingas esi, Petrai, ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet tu supratai kažką nepaprastai svarbaus. „Tu esi Mesijas gyvojo Dievo Sūnus“ – tai nėra dogma, tai yra tikėjimo į Jėzų, kuris gelbėja iš visų stabų ir priklausomybių išpažinimas.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai