Unsplash.com asociatyvi nuotrauka

Pastaruoju metu, besilankydamas keliuose katalikiškuose renginiuose, pastebėjau įdomų dalyką – dalis tikinčiųjų net ir maldos metu žiūri į savo išmaniuosius įrenginius. Ir jie ten tikrai meldžiasi! Internete, adresu vl.katalikai.lt jau galima rasti lietuvišką Valandų liturgiją – katalikams itin svarbias kasdienes maldas. Panašu, kad vis daugiau tikinčiųjų vietoje atspausdintų lapų ar net knygų renkasi būtent „telefoninį“ maldos būdą – nes taip patogiau. Ir už tai šie žmonės gali padėkoti dviem IT specialistams iš Klaipėdos ir vienam dvasininkui.

„Valandų liturgija internete pasirodė lapkričio mėnesį, bet viešai apie tai dar neskelbėme – dar nebuvo sudėti visi tekstai, reikėjo daug programuoti, sutikrinti. Buvo daugybė klaidų, mažų neatitikimų. Dabar jau viskas sutvarkyta. Dar gali kur nors pasitaikyti ne visai tikslių detalių, bet ir toliau tiksliname“, – sako šio internetinio projekto dvasinis globėjas, Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ.

Bažnyčios turtas, kuris šiandien sveria mažiau

Valandų liturgija (dar žinoma kaip Liturginės valandos arba Brevijorius) – iš ankstyvosios krikščionybės laikų kilusi praktika, kai katalikai meldžiasi skirtingais paros laikais. Šias maldas sudaro Aušrinė, Rytmetinė, trys Dieninės (Priešpiečio, Vidudienio ir Pavakario) valandos, taip pat – Vakarinė ir Naktinė. Didžiąją tų maldų dalį sudaro psalmės, taip pat – kiti Šventojo Rašto skaitiniai.

„Bažnyčia, pagal seną paprotį per dieną švęsdama Valandų liturgiją, vykdo Viešpaties įsakymą be paliovos melstis. Kartu ji šlovina Dievą, mūsų Tėvą, ir prašo visam pasauliui išganymo“, – rašoma viename 1971 m. išleistame Bažnyčios dokumente. Šiomis maldomis kasdien meldžiasi dvasininkai ir įvairių vienuolijų nariai,  tačiau prie maldos prisijungti savo noru gali ir pasauliečiai – ypač po to, kai Vatikano II Susitikimo nutarimu Bažnyčia, peržiūrėjusi Valandų liturgiją, ją atnaujino ir pritaikė „plačiajai auditorijai“.  

Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ.

Marijos Stanulytės nuotrauka

„Man tai yra labai didžiulis turtas. Ir džiaugsmas, ir pagalba. Nes tai yra psalmės, kuriomis nuo pat pradžios meldėsi krikščionys – taip pat ir žydai, Jėzus, apaštalai. Tai malda, kuris mus visus sujungia“, – sako arkivysk. Lionginas Virbalas. Jis jau senokai svarstė, kaip padaryti, kad tikintieji Lietuvoje Valandų liturgiją galėtų rasti ir telefonų ekranuose. Lietuvių kalba yra išleistų spausdintų tomų – jų nesunkiai galima rasti katalikiškuose knygynuose. Vis dėlto L. Virbalas įsitikinęs, kad Valandų liturgija telefone – kur kas patogiau.

„Jau seniai yra sukurta interneto svetainių ir išmaniųjų programėlių, išleistų kitomis kalbomis.  Aš pats jomis naudodavausi, dažniausiai itališka versija. Valandų liturgija telefone labai patogu melstis tada, kai keliauji. Nereikia nešiotis storo spausdinto tomo. Ypač sudėtinga būtų, jei kelionėje pasikeistų liturginiai laikotarpiai – tada reikėtų su savimi du storus tomus turėti“, – sako arkivyskupas emeritas.  

Dvasininkas mini ir kitą nepatogumą, apie kurį jam papasakojo nemažai tikinčiųjų, bandžiusių skaityti popierinę Valandų liturgiją: dėl tam tikros įvestos tvarkos, vienos maldos metu kartais tenka atsiversti puslapių iš 3–5 skirtingų knygos vietų. Anot arkivyskupo, žmogui tiesiog sunku susigaudyti visoje toje „sistemoje“. Tuo metu internetinėje versijoje viskas daug paprasčiau – atskirų puslapių tekstai tiesiog sudėti į vieną maldą, tad nieko papildomo spaudinėti ar ieškoti nereikia.

„Liturginių valandų tikslas ir yra tas, kad jomis būtų meldžiamasi. O manau, visa, kas padeda melstis, yra gerai“, – įsitikinęs arkivysk. L. Virbalas.

Didžiulis darbas

Interneto svetainėje vl.katalikai.lt galima rasti minėtą Valandų liturgiją – tereikia išsirinkti reikiamą maldą. Pavyzdžiui, jei šį tekstą skaitote ryte apie 9-ą valandą – pasirinkite „Rytmetinė“; jei jau papietavote – tiks „Dieninė-Vidudienio malda“, ir t. t. Šioje interneto svetainėje galima maldų ir išgirsti – kiekvienos dienos Naktinės tekstai įkeliami kartu su Marijos radijo eteryje nuskambėjusiu maldos įrašu.

IT specialistas, programuotojas Rūtenis Pikšrys.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Visą šį projektą techniškai sukūrė du IT specialistai iš Klaipėdos – Arūnas Jablonskis ir Rūtenis Pikšrys. Jie tapo tikra staigmena arkivysk. L. Virbalui: „Kai buvo naujai išleisti visi keturi lietuviški Valandų liturgijos tomai, pradėjome rimtai galvoti apie internetinį variantą. Labai netikėtai man paskambino vienas kunigas iš Žemaitijos – sako, yra žmogus, norintis tai daryti.“

R. Pikšrys „Bernardinams“ pasakoja, kad katalikiški projektai jam nėra naujiena – IT specialistas ir programuotojas šiuo metu prižiūri ir tobulina savo interneto svetaines, tokias kaip lkbkronika.lt (kurią sukūrė kartu su kardinolu  S. Tamkevičiumi SJ) ar partizanai.org (sukurta su a. a. mons. A. Svarinsku). „Su senu pažįstamu Arūnu Jablonskiu bendradarbiavome kurdami androidinę išmaniąją programėlę „Žemaičių Kalvarijos Kalnai“ – jis ir pasiūlė imtis šios temos. Parašėme projektą, išsiuntėme arkivyskupui Lionginui Virbalui.  Jis mielai sutiko bendradarbiauti ir padėti – atsiuntė reikalingus dokumentus, iki šiol labai padeda darbe – patarimais, testavimu ir t. t.“, – pasakoja R. Pikšrys.

O darbo tiek programuotojams, tiek ir arkivyskupui pradžioje išties buvo daug – reikėjo „tvarkingai“ perkelti visus tekstus į interneto svetainę, pašalinti kirčius (spausdintame variante visi žodžiai sukirčiuoti – kad būtų patogiau jais melstis ar giedoti; tačiau internete tai būtų pridarę keblumų) bei spręsti kitus techninius klausimus. Be to, vis pasitaikydavo smulkių turinio klaidų. L. Virbalas džiaugiasi R. Pikšrio užsidegimu: iki tol su tokiais projektais nedirbęs, programuotojas peržiūrėjo visas įmanomas kitomis kalbomis sukurtas Valandų liturgijos interneto svetaines ir išmaniąsias programėles – kad susidarytų kuo geresnį vaizdą, kaip reikia dirbti.

Unsplash.com asociatyvi nuotrauka

„Maloniausia šiame darbe tai, kad daug sprendimų gimsta labai lengvai - tarsi Šventoji Dvasia ranką vedžiotų, – sako R. Pikšrys. – Sunkiausia buvo, kai reikėjo arkivyskupo L. Virbalo pateiktą Valandų liturgijos formavimo algoritmą paversti programiniu kodu. Net supanikavęs buvau – kas man tikrai nebūdinga. Gal čia nelabasis koją bandė pakišti?“

Pusė tūkstančio „aristokratų“

Nuo lapkričio, kai lietuviškoji Valandų liturgija buvo be jokios skambios reklamos įkelta į internetą, tikintieji šia naujovę netruko pastebėti – ir, nors tuomet dar iki galo nepabaigtą, „nutekino“ per socialinius tinklus. Pasak L. Virbalo, kiekvieną mėnesį projekto svetainę aplanko po keliasdešimt naujų unikalių interneto vartotojų per dieną – o šiandien tokių „nuolatinių kasdienių maldininkų“ yra per 500.

Pasak arkivyskupo emerito, šie skaičiai rodo, jog žmonės pamažu atranda štai tokį maldos būdą. „Kai yra internetinis variantas, viskas daug paprasčiau. Juk kiek kartų mums yra nutikę: Oi, pamiršau namie knygutę su maldomis!.. O štai telefoną mes visada su savimi turime, – šypsosi L. Virbalas. – Valandų liturgiją galime pasimelsti kad ir belaukdami eilėje poliklinikoje ar kažkur kitur. Jau net dabar girdžiu liudijimų: žmogus važiavo troleibusu ir per tą laiką sukalbėjo Dieninę.“

Programuotojas R. Pikšrys sako, kad jam asmeniškai Valandų liturgija labai daug reiškia dėl asmeninio tobulėjimo – ir viliasi, jog šį maldos būdą atras kuo daugiau žmonių: „Teko dirbti su pranciškonais, tai labai nustebino šių kunigų puikus žmonijos dvasios istorijos išmanymas. Dabar jau aišku, iš kur tai – jie skaito brevijorių. Manau, kad, norint tapti dvasios aristokratu – kunigaikščiu arba bajoru – reikia bent metus skaityti visas Valandų liturgijas. Norėtųsi, kad nors  tūkstantis lietuvių eitų tuo keliu –  tikrai gyvenimas Lietuvoje taptų malonesnis ir sveikesnis.“

Kaip jau žinote, kiekvienos dienos Valandų liturgiją sudaro septynios maldos. Daugumai mūsų, kurie nesame vienuoliai, sustoti maldai septynis kartus per dieną atrodytų misija neįmanoma. Tačiau gal vertėtų pradėti bent nuo vienos? Tuo labiau kad rytoj prasideda gavėnia – ypatingas metas, kai Bažnyčia kviečia į savo širdis įsileisti tylą ir maldą.