Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotrauka

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose (Vydūno al. 2, Kaune) nuo vasario 20 d., ketvirtadienio, pradėjo veikti atnaujinta paroda „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“. 

Parodoje – dar vienas tarpukario gyvenimo būdo skerspjūvis. Šį kartą verčiami mados skilties puslapiai ir lankytojai kviečiami pasigrožėti Laikinosios sostinės inteligentijos apdarais ir aksesuarais.

Kaune, Lietuvos art deco lopšyje, mada buvo vienas svarbių kasdienio gyvenimo aspektų ir aktuali ne tik moterims, bet dažnai ir stipriosios lyties atstovams. Emancipacija, lygiateisiškumas, veiklumas – tai dalykai, charakterizuojantys XX a. trečiojo dešimtmečio miesto moteris, ypač Kauno, turėjusio didelius siekius lygiuotis į Vakarų Europos sostines. Spartesnis gyvenimo būdas, išsilaisvinimas nuo stereotipų, naujos visuomeninės ir politinės veiklos sritys po Pirmojo pasaulinio karo padiktavo ir daug mados pokyčių. Juos sekė ir laikinosios sostinės damos, vartydamos žurnalus, atsivežtus iš Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos, nors ir vietinėje spaudoje nestigo publikacijų aktualiomis mados temomis.

Aprangos detalės, priklausiusios operos solistėms A. Galaunienei ir M. Rakauskaitei. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka

Laisvės alėja virto savotišku laikinosios sostinės mados centru, kur kūrėsi dešimtys drabužių siuvyklų ir skrybėlių dirbtuvių, savo mados etalonu laikiusių Paryžiaus madą. Tyrinėtojai teigia, kad kaunietės buvo ypač reiklios mados užsakovės, siūdinusios savo apdarus pagal spaudoje nusižiūrėtus modelius. Apie tai kalba ir charakteringi parodoje eksponuojamų suknelių, skrybėlaičių siluetai, įvairios kasdienės bei švenčių aprangos detalės, priklausiusios žinomoms Kauno ponioms Adelei Galaunienei, Marijonai Rakauskaitei, Anelei Tūbelytei-Zikarienei, Vandai Daugirdaitei-Sruogienei, Elenai Žalinkevičaitei-Petrauskienei.

M. Rakauskaitės suknelės fragmentas. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka

Ekspozicijoje taip pat skiriamas dėmesys grožio priemonių industrijai: muilas, kvepalai, pudra, skaistalai ar net priklijuojamos blakstienos – moteriškų kerų atributai, be kurių neapsiėjo dažna tarpukario ponia ar panelė. Daug nedidelių, bet intriguojančių smulkmenų, atrastų Kauno miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir privačiuose rinkiniuose, praskleis kontrastingą tarpukario damų ir džentelmenų grožio ir mados pasaulį, kurį parodoje reikšmingai papildo ir vaizduojamosios dailės kūriniai. Šį kartą – jie ir svarbūs ikonografiniai šaltiniai išsamioms tarpukario Kauno mados studijoms. Kajetono Sklėriaus, Marcės Katiliūtės, Jono Šileikos, Adalberto Staneikos, Prano Domšaičio darbuose – visa plejada portretų, peizažų, išsamiai pasakojančių istoriją „Apie rėdymosi meną tarpukariu“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka
Grožio priemonės. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka
Papuošalai. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka
Papuošalai. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka

Paroda veiks iki rugpjūčio 1 d.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija