Jean Vanier (1928-2019). Templeton Prize/Paul Hackett nuotrauka

Tarptautinė „Arkos“ bendruomenė turi gan išplėtotą struktūrą, o jos dvasiniu palydėtoju būna popiežiaus skiriamas vyskupas. 2007 m. juo tapo Reno miesto Prancūzijoje arkivyskupas Pierre‘as d‘Ornellas. Jis liudija, kad gana artimai pažinojo Jeaną Vanier (1928–2019) jau nuo 1974 metų. Po neseniai atskleistų faktų apie nederamą Jeano Vanier elgesį su moterimis jis išgyveno nemažą sukrėtimą ir kančią, kaip ir daugelis jį pažinojusiųjų, pereinančių liūdesio, nesupratimo, neigimo ar net pykčio etapus.

„Pirmiausia savęs paklausiau: ar tai tiesa? Bet galiausiai pripažinau faktus. Supratau, apie ką kalbama, nes buvau išsamiai supažindintas su jo dvasios tėvo Thomas Philippe'o veiksmais.“ 2014 m. arkivyskupas d‘Ornellas buvo pavedęs tėvui dominikonui Paul‘iui-Dominque‘ui Markovits‘ui atlikti tyrimą dėl tėvo Thomas Phillipe‘o (1905–1993) vykdyto seksualinio išnaudojimo atvejų.

Kalbėdamas apie „Arkos“ bendruomenę ir jos įkūrėją, arkivyskupas sako, kad neturime visko suplakti į viena: „Viena yra Jeanas Vanier, kita – „Arka“. Reikia išmokti pažvelgti giliau į „Arką“, taip pat į „Tikėjimą ir Šviesą“. Matydami šių bendruomenių kasdienybę, rasime pakankamai priežasčių išlaikyti pasitikėjimą jomis. Svarbiausias dalykas yra „Arkoje“ vykstantis gyvenimas, autentiški ryšiai tarp neįgalių žmonių ir asistentų. Užmezgę tokius ryšius būname priversti palikti savo įsitikinimus ir priimti mažutėlius, trapiausius. (...) Turime leistis būti jų paliesti. (...) Be abejo, Jeanas Vanier mokėjo kalbėti apie santykių su neįgaliais asmenimis kokybę. Ši žinia išlieka aktuali, ją matome įgyvendintą „Arkoje“. Bet turime suprasti, kad tikrieji „Arkos“ kūrėjai yra neįgalūs žmonės, kurie gyvena ir trokšta tikros draugystės.“

„Pastatydami Jeaną Vanier ant pjedestalo klydome. Visada klystame taip darydami! (...) Vienas Dievas yra šventas! Jis niekada nenustoja švelniai kviesti mūsų į šventumą ir judėti pirmyn, kad ir kokios naujienos mus priblokštų.“

Kaip vis dėlto suprasti tokį Jeano elgesį? Vyskupas tęsia: „Mes susiduriame su mįsle. Mįsle, vardu Jeanas Vanier! Nenuneigiama, kad jis nuveikė nepaprastai didžiulį, tikrai gerą darbą, ne tik taip atrodantį. Tačiau nenuneigiama ir tai, kad praktikavo klaidingą ir nemoralią mistinę teoriją, lydimą visiškai smerktinų seksualinių praktikų. Be abejo, „Arka“ tęs istorinius tyrimus. Jie leis mums geriau suprasti šią iš vėžių išmušančią ir skausmingą mįslę. (...) Jau dabar, remdamasis Bažnyčios tikėjimu, galiu teigti, kad tėvo Thomas Philippe'o išplėtota mistinė teorija, kurią perėme ir Jeanas Vanier, buvo smarkiai klaidinga. Sakau tai remdamasis tiek savo tikėjimu, tiek sveiku protu. (...) Tiesos išaiškinimo procesas turi būti tęsiamas. Kaip nutiko, kad po 1956 m. nuobaudos tėvas Thomas Phillipe‘as vėl atnaujino kunigiškąją tarnystę?..“

Remiantis internete randama informacija, 1956 m. Šventoji Oficija tėvui Thomas Phillipe‘ui buvo uždraudusi bet kokią kunigišką tarnystę už netinkamą seksualinį elgesį su moterimis, pridengtą mistiniais ir teologiniais paaiškinimais. Tais pačiais metais tokia pat nuobauda skirta jo broliui dominikonui Marie-Domnique Phillipe‘ui, Šv. Jono brolių kongregacijos įkūrėjui. Kaltais bendrininkavimu tėvo Thomas veiksmuose pripažinti ir jo sesuo Cécile Phillipe, Buvino dominikonių vienuolyno vyresnioji, ir dėdė dominikonas Thomas Dehau.

Arkivyskupas pridūrė: „Sužinota istorija gali būti pamokoma, jei tyrinėjimai bus vykdomi be išankstinių nuostatų ir nebijant tiesos. Tai moko mus, kad visi esame trapūs ir visi vienu ar kitu metu galime nuslysti. (...) Šioje istorijoje būta nepaklusnumo. Turime įsidėmėti, kad paklusnumas Bažnyčiai, o ne asmeninėms mistinėms nuojautoms, yra laisvės šaltinis. Paklusimas Bažnyčiai nėra vergystė! Kur Bažnyčia, ten ir Šventoji Dvasia.“

„Arkos“ atsakingieji yra „teisūs nebijodami tiesos. Sveikinu jų drąsą: jie siekė išsiaiškinti šią faktų tiesą ir rizikavo ją pasakydami. Jie tikėjo, kad „Arka“ toliau nueis tiesos, o ne slėpimo ar melo keliu. Tiesa ir aiškumas yra Evangelijos dalis. Tai mus veda į didesnį nuolankumą. Ir tai leis „Arkai“ pasiekti didesnę brandą. Taip pat sveikinu aukų, radusių stiprybės kalbėti, drąsą. Šios moterys labai kenčia! Jos nutraukė tylą. Jų žodžiai verčia mus pakeisti požiūrį ir nusigręžti nuo bet kokios dvasinės prievartos formos.“

Pagal Famillechretienne ir Riposte-catholique parengė Ilona Valujevičienė