Kęstučio Vanago/

Baltijos fotografijos linijos nuotrauka

Prieš kelias dienas kilus skandalui dėl organizacijos „Gyvenimo menas“ vykdomų kvėpavimo, jogos ir meditacijos užsiėmimų Vilniaus apskrities mokyklose, 12 Vilniaus mokyklų stabdo savo dalyvavimą šiame projekte. Nuo 2019 metų „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondas, kurio veiklą mokslininkai apibūdina kaip įvadą į naująjį religinį judėjimą, 60-tyje Vilniaus apskrities mokyklų vykdo projektą „Vaikų ir paauglių įtraukimas į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą“.

Liutauras Kazlavickas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasak Vilniaus m. savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko Liutauro Kazlavicko, mokyklos, įvertinusios susidariusią situaciją, nutarė projekte nebedalyvauti. Tuo tarpu Vilniaus Bendrojo ugdymo skyrius rekomendavo mokyklų vadovams atsakingiau vertinti visas iniciatyvas, kurios ateina į mokyklas. „Svarbu tas iniciatyvas vertinti ir nacionaliniu lygmeniu, už tai atsakinga ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – sako L. Kazlavickas. 

„Gyvenimo meno“ užsiėmimai, skirti 2440 moksleivių nuo 8 iki 18-os metų, finansuojami ES struktūrinių fondų pinigais, kurių suma siekia 79 755,88 eurų. Kaip rašoma šios organizacijos internetinėje lietuviškoje svetainėje, Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondas kartu su Vilniaus apskrities mokyklomis, siekdami kompleksinio moksleivių sveiko gyvenimo būdo skatinimo, įgyvendina projektą, skirtą įtraukti vaikus ir paauglius į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą su efektyvių, inovatyvių, psichikos ir fizinę sveikatą stiprinamųjų programų pagalba. Moksleiviai mokomi valdyti kasdienius stresus, šalinti psichinę įtampą ir fizinį nuovargį, skatinamas jų fizinis aktyvumas, mažinamas patyčių lygis, skiriamas dėmesys savižudybių prevencijai. 

Milda Ališauskienė/Martyno Ambrazo nuotr.

Rūpinimasis moksleivių sveikata yra būtinas ir svarbus dalykas, tačiau egzistuoja bent keli „bet“. Nors „Gyvenimo meno“ organizacija save pristato kaip švietėjišką bei prisidedančią prie daugybės tarptautinių humanitarinių iniciatyvų, VDU mokslininkė dr. Milda Ališauskienė ją apibūdina kaip naująjį religinį judėjimą. Šia tema mokslininkė 2009 m. apgynė disertaciją „Naujųjų religijų raiška ir ypatumai Lietuvoje: „Gyvenimo meno“ fondo atvejo studija“. Pasak M. Ališauskienės, žmonės, atėję į organizaciją, mokosi tam tikrų kvėpavimo, jogos pratimų, tačiau nekalbama apie tai, kad yra vienvaldis šios organizacijos lyderis, kuris formuoja visą tikėjimo sistemą ir įveda tam tikras praktikas. Šiuo metu sparčiai augančios organizacijos lyderis yra Šri Šri Ravi Šankaras, įkūręs ją 1981 m. Organizacijai reikia naujų narių, kurių, tikėtina, ieškoma ir Lietuvos ugdymo įstaigose. Šri Šri Ravi Šankaras yra garsaus „dvasinio mokytojo“, Transcendentinės meditacijos mokyklos įkūrėjo Macharišio Macheš Jogi sekėjas, buriantis žmones į „laisvą nuo smurto ir stresų pasaulinę šeimą“. Beje, Transcendentinės meditacijos mokyklos skverbimąsi į JAV ugdymo įstaigas sustabdė tik teismai, kuriuose meditacijų priešininkai įrodė, jog siūloma meditacija turi religinę potekstę ir dėl to netinka pasaulėžiūriniu požiūriu neutralioms valstybinėms JAV mokykloms.

„Gyvenimo meno“ lyderis, tituluojamas „šventenybe“, ne kartą yra lankęsis Lietuvoje ir vadovavęs meditacijos kursams. Žinoma, ne už dyka. Jo vietiniai atstovai pasirūpina susitikimais su žinomais visuomenėje asmenimis, vėliau tai tampa reklama, suteikianti organizacijai solidumo. Ne vienas naujasis religinis judėjimas (žmonės juos vadina sektomis) bandė įsitvirtinti Lietuvoje po Nepriklausomybės paskelbimo. Švietimo institucijas atakavo mormonų judėjimas, Scientologijos bažnyčia, munistai ir kitos religinės organizacijos. „Gyvenimo meno“ organizacija, įsikūrusi Lietuvoje 1993-iaisiais, dar 2009 metais lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje, tačiau gavo atsakymą, kad nėra jokio pagrindo jos siūlomų programų rekomenduoti mokykloms. Vertėtų paminėti, kad Švietimo ir mokslo ministerija 2005 metais išleido nutarimą, kuriuo savivaldybių švietimo skyriams buvo nurodyta „atsisakyti netradicinių religinių judėjimų paslaugų“ valstybinėse mokyklose. 

Nepavykus patekti į ugdymo įstaigas per švietimą, sumanyta pasinaudoti ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetu „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“, siekiant skatinti bendradarbiavimą sveikatos netolygumų mažinimo srityje. Konkurse, kurio sąlygas nustatė sveikatos apsaugos ministras, dalyvavo 36 projektai, laimėtojus – į jų tarpą pateko ir „Gyvenimo meno“ teiktas projektas – atrinko Europos socialinio fondo agentūra. 

Donatas Glodenis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Religijotyrininkų draugijos narys Donatas Glodenis, paprašytas pakomentuoti situaciją, palinkėjo valstybės institucijoms suvokti šio judėjimo religinį pobūdį, ypač sankcionuojant kursų pravedimą valstybinėse mokyklose, kurios pagal Konstitucijoje įtvirtintą valstybės ir bažnyčios atskirumo principą turi būti religiniu ir pasaulėžiūriniu požiūriu neutralios (išimtis šiam principui – tikybos pamokos, bet „Gyvenimo meno" kursai šiai išimčiai nepriskirtini). 

„Negaliu pakomentuoti, ar suteikiant finansavimą „Gyvenimo meno“ kursams 60-tyje mokyklų buvo pažeisti kokie nors teisės aktai – tai turėtų pasakyti sprendimus dėl projektų finansavimo priimančios, projektų įgyvendinimą ir mokyklų veiklą prižiūrinčios institucijos. Pagrindiniai klausimai, visgi, kyla dėl to, ar skiriant finansavimą tokiems kursams buvo įsigilinta į jų, viena vertus, mokslinį pagrindimą bei jų galimai religinį pobūdį, o taip pat – ar kursų praktiniame įgyvendinime buvo prozelitizavimo / indoktrinacijos aspektų,“ – sakė ekspertas. Pasak D. Glodenio, kalbant apie mokslinį pagrindimą reikėtų turėti omenyje mokslines studijas dėl siūlomų kvėpavimo technikų poveikio, taip pat – konkrečių kursus ketinančių vesti asmenų kvalifikaciją. Mokslinio pagrindimo aspektas svarbus todėl, kad iš viešųjų lėšų turėtų būti finansuojami tik realią naudą duodantys projektai, o ta nauda turi būti praktiškai pamatuojama.

Taigi, svarbu žinoti, ar yra tinkamai paisoma viešojo intereso finansuojant realią (moksliškai pagrįstą) naudą duodančias veiklas, ir ar vykdant veiklas valstybinėse mokyklose nėra pažeidžiamas valstybės ir bažnyčios atskirumo (taigi – valstybės ir savivaldybių mokymo įstaigų religinio ir pasaulėžiūrinio neutralumo) principas.

pixabay.com

„Kalbant apie galimai religinį pobūdį, svarbu išsiaiškinti, ar praktikos yra paaiškinamos religiniais/pasaulėžiūriniais terminais, kurie potencialiai galėtų kirstis su mokinių išpažįstamų religijų sampratomis. Pvz., jei kvėpavimo pratimų poveikis paaiškinamas pasitelkiant neohinduizmui būdingus čakrų atvėrimo, pranos ir pan. terminologiją, jis nebėra religiniu požiūriu neutralus, kertasi su krikščionių religiniais įsitikinimais, turi indoktrinacijos požymių. Prozelitavimo aspektą kursai turėtų tuo atveju, jei jų metu būtų kviečiama prisijungti prie „pasaulį keičiančios“ „Gyvenimo meno“ fondo veiklos, jei judėjimo įkūrėjui Šri Šri Ravi Šankarui būtų skiriamas ypatingas ir adoruojantis dėmesys ir pan.“ 

Pasak D.Glodenio, „religija“ yra politizuota sąvoka, ir tai ypač akivaizdu kalbant apie naujuosius religinius judėjimus. „Kai kurie judėjimai sąmoningai vengia „religijos“ etiketės. Grupės laikymas religija arba jos nelaikymas religija gali turėti reikšmingų praktinių pasekmių – nuo to gali priklausyti, ar grupė gaus tam tikras lengvatas (tokios suteikiamos religinėms bendruomenėms), ar ji galės siūlyti paslaugas valstybinėje švietimo sistemoje," – teigia ekspertas.

D. Glodeniui kyla klausimų, ar apie kursų turinį buvo tinkamai informuoti tėvai ir patys vaikai, ar buvo sudarytos galimybės tėvų ar pačių vaikų pageidavimu tų kursų nelankyti. Svarbu žinoti, ar yra tinkamai paisoma viešojo intereso finansuojant realią (moksliškai pagrįstą) naudą duodančias veiklas, ir ar vykdant veiklas valstybinėse mokyklose nėra pažeidžiamas valstybės ir bažnyčios atskirumo (taigi – valstybės ir savivaldybių mokymo įstaigų religinio ir pasaulėžiūrinio neutralumo) principas.

Įdomu tai, kad „Gyvenimo meno“ Baltijos labdaros ir paramos fondo vadovė Dalia Balčiūnienė yra aktyvi jaunimo stovyklų „Laisvės kodas“, kurias nuo 2012 m. organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga, dalyvė ir YES programų, skirtų 14–18 metų jaunimui, vadovė: https://www.youtube.com/watch?v=RGiZBW9vrT0 . 

Ilgametis šios sąjungos prezidentas Dainius Kepenis 2016 metais buvo išrinktas į LR Seimą ir dirba Sveikatos komitete. Kartu su kitu Sveikuolių sąjungos atstovu prof. Algimantu Kirkučiu jis yra įkūręs sveikos gyvensenos pakomitetį. Dar vienas Sveikuolių sąjungos narys Aurelijus Veryga šiuo metu yra sveikatos apsaugos ministras. Tad gal neturėtume stebėtis „Gyvenimo meno“ laimėjimais, įsisavinant Europos Sąjungos lėšas?