Iš kairės: Jeanas-Charlesas, Ghislaine, Christianas Noorbergenas. Ludo Segers nuotrauka

„Jokio pasenusio folkloro, jokių niekniekių, pasiskolintų iš modernizmo kūrėjų, jokio vienadienio eksperimento, tik didžiulė pagarba amatui ir tikram šiuolaikiniam grožiui. Gausa ir įvairovė!“ – taip Paryžiaus „Espace Commines“ ekspozicijų erdvėje vykusią Lietuvos menininkų parodą apibūdino Prancūzijos meno žurnalo „Miroir de l‘Art“ redaktorius Benoît Ladune‘as. Pristatydami savo darbus, šiuolaikiniai lietuvių menininkai pažymėjo Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-metį.

„Menas yra tvirčiausias tiltas Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimui. Lietuvos šiuolaikinio meno paroda ne tik puikiai įprasmino abiejų šalių diplomatinių santykių šimtmetį, bet ir suteikė aiškią perspektyvą ateičiai“, – šiltai lietuvius menininkus Paryžiuje priėmė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.

Lietuvių menininkų darbai eksponuoti „Espace Commines“ erdvėje pačiame Paryžiaus centre. Anksčiau čia buvo industrinės patalpos, XIX amžiaus pabaigoje pastatytos Kalvarijos Seserų vienuolyno soduose. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo „Espace Commines“ sieta su anksčiau gyvavusia „Salon de Mai“ menininkų asociacija, kurios nariais buvo pasaulyje garsūs menininkai – Pablo Picasso, Francis Baconas, Antoni Tàpiesas, René Magritte'as, Zao Wou-Ki, Robert'as Couturier, Marcelis Gili.

Dailininkas Stasys Eidrigevičius ir LR ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. Ludo Segers nuotrauka
Menininkas Ray Bartkus. Ludo Segers nuotrauka
Iš kairės: LR ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Christianas Noorbergenas ir Simona Gribulytė. Ludo Segers nuotrauka

Parodos kuratorius, Prancūzijos meno kritikas Christianas Noorbergenas į „Espace Commines“ parodų salę pakvietė 17 Lietuvoje ir užsienyje kuriančių lietuvių menininkų – Arvydą Ališanką, Ray Bartkų, Stasį Eidrigevičių, Patriciją Jurkšaitytę, Vidmantą Jusionį, Rūtą Jusionytę, Vytenį Lingį, Indrą Marcinkevičienę, Vilmantą Marcinkevičių, Dalią Matulaitę, Vygantą Paukštę, Nomedą Saukienę, Šarūną Sauką, Mykolą Sauką, Mindaugą Šnipą, Andrių Zakarauską, Kęstutį Zapkų.

„Šviesi praeitį sauganti erdvė kiekvienam lietuviui menininkui tapo kuo geriausia aplinka eksponuoti kūrinius, – savo žurnale rašė „Miroir de l‘Art“ redaktorius Benoît Ladune‘as. – Didelės skulptūros nedidelėse rūsio salėse sukėlė estetinį šoką. Atrodė, tarsi atsidūrei siurprizų labirinte. Didžioji salė įkurdino monumentalias skulptūras ir asmeninius menininkų pasakojimus. Kiekviena erdvė stebino autentiška parodos visuma ir estetiniais autorių atsivėrimais. Sutinku su Christianu Noorbergenu, kad lietuviai menininkai nė kiek nenusileidžia vakariečiams.“

„Miroir de l‘Art“ redaktorius prisipažįsta, kad sunku išvardyti visus parodoje dalyvavusius menininkus, tačiau jam pasirodę, kad keletas didžiųjų Lietuvos įžymybių niekaip neužgožia kitų menininkų: „Nuo grynos, judesio kupinos Vytenio Lingio abstrakcijos, apnuogintų, žiaurių ir keistų Šarūno Saukos figūrų, laikui nepavaldaus dieviško Patricijos Jurkšaitytės klasicizmo iki keisčiausios meninės Ray Bartkaus drąsos. Lietuvių paroda yra viena gaiviausių ir labiausiai įsimenančių 2019 metų Paryžiaus parodų“, – taip rašė meno kritikas.

Stasio Eidrigevičiaus darbas.
Kęstučio Zapkaus darbas.
Andriaus Zakarausko „Smokestroke“ (2019 m.).
Vytenio Lingio darbas.

Idėja svarbią Lietuvos ir Prancūzijos draugystei progą paminėti surengiant lietuvių menininkų paroda kilo Jono ir Živilės Garbaravičių įkurtam Meno fondui bei Vilniaus galerijai „Menų tiltas“. Parodoje Paryžiuje dalyvavo lietuviai ir prancūzai menininkai, meno gerbėjai bei kolekcininkai iš Prancūzijos ir Lietuvos.

„Šiandieninis Lietuvos menas – ne beprasmis eksperimentas, o stebinantis ir autentiškas grynosios kūrybos modelis. Jaunatviškas menas, kuriantis įtampą ir sugebantis atsiriboti nuo pasaulyje plintančio hypermodernumo. Lietuvos menininkai neturi ko pavydėti vakariečių tapybai“, – įsitikinęs prancūzų meno kritikas Christianas Noorbergenas.