EPA nuotrauka

Tarptautinio fokoliarų judėjimo koprezidento Jesús Morán homilija, pasakyta kovo 14 d. per Mišias, minint judėjimo pradininkės Chiaros Lubich (1920–2008) mirties metines.

(…) Pastarosiomis savaitėmis, gavėniai persiritus į antrą pusę, sieloje vis stipriau aidėjo mintis: visa ko tuštybė, mūsų menkas gebėjimas perprasti tikrovės esmę, gyvenimą, istorijos eigą.

Išties užteko viruso, neląstelinio mikroorganizmo, kad į pavojų patektų visi mūsų didingi svarstymai bei saugumą garantuojantys dalykai, mūsų ekonominiai užmojai, politinės strategijos; kad planeta panirtų į paniką, į dienos šviesą iškeliančią vadinamosios globalizacijos menkystę. Kaip neseniai rašė vienas laikraštis, pasitelkęs futbolininkų žargoną: Koronavirusas 1 – Globalizacija 0. Tokia yra liūdna tiesa.

Mąstydamas apie tai, kas daugybėje analizių ir tų analizių kritikoje pastaruoju metu rašoma apie mūsų laikų kultūrą, apie istorijos eigą ir t. t., pasijusdavau priblokštas ir užlietas beveik paralyžiuojančio liūdesio.

Tačiau kaip tik tada padariau stulbinamą atradimą: Apreiškimas, Dievo Žodis, skirtas žmogui – įvilktas į žmogaus žodžius ir suvokimą; Dievo mintis perteikta žmogaus žodžiais, kalbanti apie gyvenimo ir istorijos gelmę; „prasmės gurkšnis“.

Jesús Morán. focolare.org nuotrauka

Išties, manau, kad šiandien vien Dievo Žodis mums teikia atsakymų, nes tik jis perteikia amžiną išmintį – išliekančią ir reikšmingą visais laikais. Apreiškimo šviesoje konstatuojame sukrečiantį, o kartu ir paradoksalų faktą: gyvename malonės laiku.

Išmintis! Štai tinkamas raktas. Šis momentas yra išties išminties akimirka, laikas išminčiai; žvilgsniui į tikrovę, įjungiant visai kitą registrą, šiandien kraštutinai nepamainomą ir būtiną. (…)

Išminčiai, kuri veda prie meile nušviestos tikrovės sampratos ir kuri kaip tik dėl to sužadina didžiulio masto brolystės sąjūdį. Tikrai Dievas gali daryti stebuklus net ir blogio sūkuryje. Jis sunaikina blogį savo meilės užmoju.

Chiara Lubich savo gyvenimu paženklino beveik visą šimtmetį (…). Būdama dėmesinga istorijos įvykiams, neapsiribojo dalykų regimybe, o leidosi į gelmes ir aukštumas, vadovaudamasi Dievo požiūriu ir mintimi. Dėl to nekreipė dėmesio į nieką kitą, vien į Jo Žodį.

Vienybė išties yra Dievo planas žmonijai – Jėzaus, Įsikūnijusio Žodžio, testamentas. Dabar galime konstatuoti, kiek šis žodis, vienybė, būdamas įsišaknijęs Apreiškime, pranoksta trumpalaikius epizodus, laikus ir epochas. Jame glūdi prasmės perspektyva, apimanti praeitį, dabartį ir ateitį.

Pranašiška perspektyva, gebanti sužadinti geriausią visų pasaulio kraštų, kultūrų, rasių ir socialinės padėties vyrų bei moterų energiją.

Būdami stiprūs vienybėje, galime perkeisti „abejingumo globalizaciją“ į „brolystės globalizaciją“.

Varžybos dar nebaigtos. Viena tikra: triumfuos Dievo gailestingumas.

Iš focolare.org vertė Saulena Žiugždaitė