Kadras iš rež. Bongo Joono-ho filmo „Parazitas“ („Parasite“, 2019 m., Pietų Korėja, 132 min.).

Pagrindiniu šiųmečių „Oskarų“ triumfatoriumi tapo Pietų Korėjos režisieriaus Bongo Joon-ho filmas „Parazitas“ (Parasite / Gisaengchung, 2019), kurio kraityje – keturios JAV Kino meno ir mokslo akademijos statulėlės: už geriausią originalųjį scenarijų, skirta geriausiam režisieriui, geriausiam filmui, sukurtam užsienio kalba, ir geriausiam metų filmui. Neabejotinas susidomėjimo triumfas šio filmo laukia ir šių metų virtualiajame „Kino pavasaryje“.

„Parazitas“ – tuo pat metu ir žiaurus, ir nuostabus kinas. Siurrealistinė satyra apie skurdžių šeimą, įsidarbinančią pas turčius (ir visos dėl to kylančios tragedijos), nufilmuota Pietų Korėjoje už 11,8 mln. dolerių ir neslūgstamai žavinti pasaulį. „Auksinė palmės šakelė“ Kanų kino festivalyje, šešios „Oskarų“ nominacijos, didžiulis finansinis pelnas, perkopęs 260 mln. dolerių. Ir 8,6 balo reitingas IMDb filmų interneto duomenų bazėje – tiesiog puiku kaip reta.

Režisierius Bongas Joon-ho. EPA nuotrauka

Žanrų koliažai ir socialinės temos

Bongas Joon-ho – labiausiai pripažintas Pietų Korėjos režisierius pasaulyje: įtaigus pasakotojas, satyros maestro, asmenybė, turinti retą humoro jausmą, ir, beje, vienas mylimiausių Quentino Tarantino režisierių. Pasaulyje apie jį garsiau prabilta 2006-aisiais, kai jo antras pilno metro darbas „Šeimininkas“ (The Host) pelnė pagrindinį prizą Briuselio kino festivalyje ir tapo pačiu pelningiausiu Pietų Korėjos filmu. Tai siaubo filmas apie monstrą, užaugusį Hangano upėje Seule, ir kartu – alegorinis pamąstymas apie šalies politinius įvykius, JAV karinių pajėgų įsiveržimą į Korėją. Negailestingas humoras, išradingas siužetas ir meistriškas žongliravimas žanrais nuo siaubo filmo iki komedijos – jau tuomet buvo galima nuspėti Bongo Joon-ho būsimos kūrybos išskirtinumą. 

2013 metais postapokaliptinis režisieriaus trileris „Sniego traukinys“ (Snowpiercer, rodytas „Kino pavasaryje“) su Tilda Swinton, vaidinančia žiaurią diktatorę, buvo pripažintas vienu geriausių metų filmų, o 2017-ųjų Bongo Joon-ho dar vienas keistas hibridas, ekologinė fantastinė tragikomedija „Okja“ apie mergaitės draugystę su genetiškai modifikuota kiaule, Kanų kino festivalyje varžėsi dėl „Auksinės palmės šakelės“. Socialinė neteisybė – mėgstama režisieriaus tema, apie tai ir „Sniego traukinys“, kurio veiksmas plėtojasi fantasmagoriškame traukinyje, skrodžiančiame sustingusį pasaulį ir lekiančiame į nežinią. Pasaulyje – ledynmetis, ir išgyveno tik radusieji prieglobstį traukinyje. Čia savos taisyklės: turtuoliai gyvena prabangoje, o alkstantys vargšai vis kelia maištus. 

Verta dėmesio ir režisieriaus biografija, paaiškinanti jo tokį susidomėjimą socialinėmis temomis. Jis užaugo Seule menininkų šeimoje. Tėvas – grafikos dizaineris, senelis – garsus Pietų Korėjos rašytojas, o studijavo Bongas Joon-ho sociologiją ir buvo aršus mitingų bei politinių akcijų dalyvis. Pastaruosius keletą metų priklauso kairiųjų pažiūrų Pietų Korėjos Darbo partijai, kartu su jos nariais priešinasi kapitalizmui ir pasisako už socialinę lygybę. 

Kadras iš rež. Bongo Joono-ho filmo „Parazitas“ („Parasite“, 2019 m., Pietų Korėja, 132 min.).

„Parazitas“ – neįtikimas iki siurrealumo ir labai tikroviškas

Režisierius teigia filmo „Parazitas“ siužetą sumąstęs dar 2013 metais – jis tiesiog gimė jo galvoje. „Nors siužetinę liniją sudaro specifinės ir savitos situacijos, ši istorija, visai tikėtina, galėjo nutikti ir realiame pasaulyje. Ji tarsi iš žinių ar socialinių tinklų, perkelta į didįjį ekraną. Tai gana tikroviška drama, tiesa, primenanti šiurpinantį trilerį“, – yra kalbėjęs režisierius. 

Filmo „Parazitas“ pavadinimas skamba apgaulingai, ir tai tyčinė apgaulė. Iš „Šeimininko“ ir „Okja“ autoriaus mažų mažiausiai tikiesi siaubo filmo apie žmoniją užkrėtusius nežemiškus organizmus, o iki pat pabaigos išlaikoma neatskleista intriga tik kursto žiūrovo vaizduotę kaip kokia alyva, pilama į ugnį. Iš tiesų „Parazitas“ – tai socialinė komedija, kurios siužetas neįtikimas iki siurrealumo, kita vertus – ir labai tikroviškas. 

Nevykėlių Kimų šeimynėlė gyvena ankštame pusrūsyje, čia nėra elektros, Wi-Fi ryšį jie vagia ir gaudo iš kaimynų, gyvenančių virš jų, o pragyvenimui pinigų prasimano lankstydami kartonines dėžes picoms sudėti, tiesa, ne itin ir stengdamiesi. Laimė jiems nusišypso visai netikėtai. Su padirbtu universiteto diplomu Kimų sūnus įsitrina į turtuolių Parkų šeimą ir pelnęs jos pasitikėjimą pradeda dirbti jų dukters anglų kalbos mokytoju. Ilgainiui į erdvius, ištaigingus, garsaus architekto suprojektuotus Parkų namus iš slogaus pusrūsio persikrausto visa Kimų šeimyna: motina įsidarbina namų šeimininke, tėvas – turtuolio tėvo, tarptautinės informacinių technologijų kompanijos vadovo, vairuotoju, o dukra – kaip pati vadina savo veiklą – meno terapijos mokytoja. Štai šioje vietoje ir įvyksta dramaturginis posūkis. 

Parkų namai suprojektuoti išgalvoto architekto Namguno. Tai šiuolaikinio minimalizmo šedevras, apstatytas autoriniais baldais, žavintis meno kūriniais, kur vietoj televizoriaus svetainėje atsiveria milžiniškas langas su vaizdu į atvirą sodą.

Kadras iš rež. Bongo Joono-ho filmo „Parazitas“ („Parasite“, 2019 m., Pietų Korėja, 132 min.).

Kas ant ko parazituoja?

Buitinis realizmas ir įžūlus groteskas Bongo Joon-ho darbuose neatsiejami, maža to – maitina vienas kitą kaip drauge parazituojančios ekosistemos. Tokiu pat principu dėliojasi ir dviejų filme vaizduojamų šeimų santykiai. Tad kuris kurioje parazituoja? Nerūpestingi, bejėgiai turčiai siurbia savo tarnų pastangų syvus? Ar vis dėlto pastarieji čiulpia savo galingųjų „geradarių“ pinigus, užgyventą gerovę ir pamažėle ropoja iš skurdo į vidurinės klasės gretas? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Ne veltui režisierius pasitelkia akivaizdžias metaforas – vis užsimena apie tarakonus. Taip ir jaučiasi filmo herojai kaip tie sunkiai išgujami vabzdžiai – nebesitaiko su savo žeminama padėtimi ir skurdo kvapu, kurį sklindant nuo jų vis raukydamiesi užuodžia jų šeimininkai.

„Žinoma, gyvenime galima ir neparazituoti, bet tai nepaprastai sudėtinga. Apie tai aš ir pasakoju. Ypač sunku atsispirti nuo visa apimančio šių laikų parazitavimo šiuolaikinėje visuomenėje, ir dinamika čia neguodžia: turtuoliai tik lobsta, o varguoliai – skursta, atskirtis tik didėja“, – viename interviu yra sakęs režisierius.

Filmo dailininkų darbas milžiniškas. „Parazitas“ nefilmuotas realiuose Seulo namuose: ir vargetų kvartalas, ir Parkų šeimos prabangi vila – tai kruopščiai sukurtos dekoracijos pagal paties režisieriaus eskizus. Jis tiksliai žinojo ne tik tai, kaip šios erdvės turi atrodyti, bet ir kur interjere turi stovėti menkiausias daiktas. Beje, režisierius viename interviu yra prisipažinęs gyvenęs dar baisesnėmis sąlygomis nei vargšai jo filme, bet prabangiam būstui, tokiam kaip Parkų, tikino dar neužsidirbęs...

Kadras iš rež. Bongo Joono-ho filmo „Parazitas“ („Parasite“, 2019 m., Pietų Korėja, 132 min.).

Po „Parazito“ triumfo – Seulo valdžios dėmesys pusrūsių gyventojams

Būtent po to, kai pasaulis taip pamilo šį režisierių ir jo filmą, Seulo valdžia šių metų vasarį priėmė sprendimą spręsti būsto pusrūsiuose, vadinamuosiuose banjiha, problemą. Skurdžiausiai čia gyvenantys Seulo gyventojai gaus finansinę paramą, kad galėtų pasikelti gerovę. Pietų Korėjoje gyvenimas kone po žeme – jokia retenybė, vis dėlto tokiuose namuose žmones dažnai vargina drėgmė, ankštumas ir aitrūs kvapai. Keista, kad pasaulis apie tai susimąstė tik išvydęs Bongo Joon-ho filmą, taigi „Oskaro“ statulėlės „Parazitui“ – ne pats didžiausias pasiekimas.

3,2 mln. Pietų Korėjos vonų (apie 2000 dolerių) bus išdalyta šeimoms, gaunančioms mažiausias pajamas. Pinigų bus galima skirti apšildymo sąlygoms pasigerinti, grindims, langams, kondicionavimo, gaisro saugos, ventiliavimo įrangai pasikeisti. Tiesa, džiaugtis visiems dar ankstoka: finansine parama iš pradžių bus aprūpinta tik pusantro tūkstančio šeimų, o iš viso tokiame būste gyvena daugiau kaip 300 tūkstančių. 

Štai vienas iš tokių pusrūsių gyventojų, vardu Oh, interviu BBC yra pasakojęs, kad į tokius būstus praktiškai nepatenka dienos šviesa – neišgyveno net jo nereiklus mažas sukulentinis augaliukas. 

O filmo scena gaudant Wi-Fi signalą, ką Kimų vaikai daro ankštoje vonioje, labai arti realybės. Oh namuose vonia įrengta pusmetris virš grindų, joje nėra kriauklės ir vietos, todėl turi pasilypėjęs ant jos stovėti prasižergęs, kad nesusitrenktų galvos į lubas. Praeiviai gatvėje gali be vargo užmesti akį į tai, kas vyksta bandžihos viduje. Kartais paaugliai iš išorės rūko arba spjaudo žemyn. Vasaromis Oh kamuoja didelė drėgmė ir įsimetantis pelėsis. 

Kadras iš rež. Bongo Joono-ho filmo „Parazitas“ („Parasite“, 2019 m., Pietų Korėja, 132 min.).

Bandžihos

Bandžihos nėra koks nors Seulo architektūros išskirtinumas, tai istorinis šalies palikimas iš Šiaurės ir Pietų Korėjų konflikto laikų. 1968 metais Šiaurės Korėjos specialieji daliniai įsiveržė į Seulą bandydami susidoroti su Pietų Korėjos prezidentu Parku Chung-hee. Nors operacija buvo nesėkminga, santykiai tarp dviejų Korėjų tapo įtemptesni. Tais pat metais Šiaurės Korėja užgrobė amerikiečių karinį laivą „Pueblo“, ginkluotos Šiaurės Korėjos pajėgos įsiveržė į Pietų Korėją, įvyko daug teroro aktų. Būgštaudama, kad konfliktas įsisiūbuos, 1970 metais Pietų Korėjos valdžia atnaujino statybos normatyvus, ir visuose žemaaukščiuose namuose turėjo būti įrengti rūsiai – kaip prieglobstis esant reikalui šalyje įvedus nepaprastąją padėtį. 

Iš pradžių nuomoti pusrūsius įstatymiškai buvo uždrausta, tačiau gyvenamojo būsto krizės metu 1980-aisiais valdžia buvo priversta bandžihas įteisinti kaip gyvenamąsias patalpas.

„Parazitą“ galite pasižiūrėti čia:

https://zmonescinema.lt/filmas/parazitas-parasite-2019

https://www.kinofondas.lt/filmas/parazitas-parasite/

https://web.telia.lt/kino-pavasaris?movie=Parazitas

https://go3.lt/tvod/parazitas,vod-1503368

Filmo anonsas: