Buvo žydų šventė ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.
    Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betsata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių.
    Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“
    Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol aš pats nueinu, kitas įlipa griečiau už mane“.
    Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.
    Toji diena buvo šeštadienis. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šeštadienis, tau negalima nešti gulto“.
    Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: 'Imk savo gultą ir eik!'“
    Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: 'Imk ir eik?'“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.
    Vėliau Jėzus jį susitiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus. Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šeštadienį.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

„O šventa tinginystė!“ – kas nors galėtų su džiaugsmu šiandien sušukti. O dar ir kaip! Gali gulėti, nieko neveikti, net ir daugiau nei 30 metų, ir laukti, kol Jėzus ateis, išgydys, padarys mus šventaisiais. Juk mūsų dangiškasis Tėvas žino, ko mums reikia, kaip sakė pats Jėzus. Juk Dievo malonė neuždirbama, neužsipelnoma. Tačiau klystų tas, kas galvotų, kad Jėzus rekomenduoja dykinėjimą.

Ar iš tikrųjų paralyžiuotasis nieko neveikė? Per 38 metus jis laukė, bet ir stengėsi pasiekti stebuklingą vandenį. Be abejo, ir tikėjo, nes kam ten sėdėti netikinčiam tiek metų? Dėl savo paralyžiaus negalėjo daug nuveikti. Jis savo ištvermė rodo didelį tikėjimą. Gal belaukdamas nepailstamai maldavo ir Dievo pagalbos... O mes puikai žinome, kad Jėzus visada reikalaudavo tikėjimo. Dažnai paklausdavo: ar tiki? Eik, tavo tikėjimas tave išgydė...

Betsata reiškia Gailestingumo namai, arba Malonės namai. Gailestingasis Dievas visada yra pasiruošęs mums pagelbėti. Jo gailestingumo vartai kiekvienam ir visada plačiai atidaryti. Kaip sakydavo šv. Faustina, reikia pasitikėjimo, reikia paruošti savo širdį, reikia bendradarbiauti su Juo. Visiškai Juo pasitikėti – reiškia sutikti, kad tai Jis nuspręs, ar ir kada bei kaip mums pagelbėti. Nors reikėtų laukti ir 38 metus.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai