Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
    Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
    O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“.
    Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
    Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavo giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
    Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Ir štai gavėnios viduryje turime šventę, kuri labiau tiktų pasiruošti Kristaus gimimui negu Jo prisikėlimui, adventui negu gavėniai. Štai lygiai 9 mėnesiai iki Jo gimimo angelas Gabrielius sveikina Mariją Viešpaties vardu ir jai praneša, kad yra išrinkta tapti Mesijo – Dievo Sūnaus Motina. O Marija sutinka: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Nuostabus momentas žmonijos istorijoje! Dievas, mūsų mylintis Tėvas, nori būti su mumis, su savo vaikais! Nori mums atnešti išganymą, nori kad būtume ten, kur Jis, amžinai laimingi.

Tai svarbus, ne tik Bažnyčios ar teologų labai dažnai minimas momentas, bet ir menininkų, kurie savo būdu „medituoja, svarsto“ šį įvykį. Ar Marija meldėsi, ar dirbo, ar savo akimis pamatė angelą? O jeigu taip, tai kokiu pavidalu, ar vien savo širdyje, kaip būdavo ir kitų šventųjų gyvenime?  Tokių spėjimų ar įsivaizdavimų galima rasti daugiau. Jie gimdavo ne tik iš pamaldumo, bet ir iš smalsumo, nes mėgstame pamatyti, „pačiupinėti“, o gal ir iš pavydo. Kas gi nenorėtų pamatyti bent angelą?

Ar to mums reikia? Ar reikia pavydėti Marijai, kad Dievas apsigyveno joje ir ji tapo „malonėmis apdovanotoji“? Manu, kad nereikia, nors tai buvo didelis įvykis ir didelė, nepakartojama malonė. Kodėl? Dėl paprastos priežasties. Dievas ateina ir pas mus, norėdamas ir mumyse apsigyventi. Ir mus nori pripildyti savo malone. Jis daro tai kitokiu būdu – Komunijos metu. Užuot pavydėję, medituodami apreiškimą Marijai, patys atverkime Jėzui savo širdies duris. Stenkimės Jį dažnai ir pagarbiai priimti Komunijoje. Ir kaip Marija visuomet Jam atsakyti: Štai, aš Viešpaties tarnas ar tarnaitė, tebūna man, kaip Dievas nori. Amen.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai