Išgirdę Jėzaus žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas.“ Kiti tvirtino: „Jis Mesijas“. Dar kiti pranašavo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?“ Argi Raštas nesako, kad Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. Buvo tokių, kurie norėjo netgi jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
    Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“
    Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs“.
    Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? Nebent tos prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo“.
    Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“
    Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“.
    Ir taip jie išsivaikščiojo sau.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Kiekvienas, kuris stebi pasaulį, visuomenę, tai, kas vyksta aplink mus, turi savo nuomonę. Vienas paprastas įvykis gali sužadinti įvairių vertinimų, nes mes skirtingai priimame tai, kas vyksta, ką matome. O kas darosi, kai situacija tampa sudėtingesnė, problemiška? Paprastai diskutuojama, ieškoma tiesos arba tiesiog bendros nuomonės. Kad bent iš dalies visi arba dauguma sutiktų. Deja, kartais viena žmonių grupė primeta savo požiūrį kitiems. Kartais tai daro turtinga ir įtakinga mažuma. Taip buvo Jėzaus laikas, taip yra ir šiandien. Sakyčiau, atrodo, kad taip būna gan dažnai.

Šiandien Evangelijoje fariziejai nenori, kad žmonės pripažintų Jėzų kaip Mesiją arba Pranašą. Galime perskaityti ir kitur, kad žmonės bijojo fariziejų (plg. Jn 9, 22 – aklo nuo gimimo tėvai). Kartais atrodo lengviau patylėti, negu prisidaryti sau problemų. Nepaisydami grėsmės, sargybiniai ir vienas iš fariziejų pasipriešino. Pirmieji rizikavo būti nubausti, o antrasis – viešai pasmerktas. Jie apgynė tiesą ir savo įsitikinimus. Jie išstatė save grupės neapykantai.

Mūsų laikais jaučiame nemažai neapykantos Jėzaus įkvėptai mažumai, norint apversti aukštyn kojomis visą mūsų moralę ir pakeisti visuomenę. Atviru būdu komunistams ne viską pavyko padaryti. Ta pati ideologija, tik kitokiu vardu ir kitokiais būdais šiandien nori, pavyzdžiui, sunaikinti šeimą, primetant kitokį šeimos modelį, siekia įtikinti, kad yra daugiau lyčių negu dvi, arba kad lytį galimą pasirinkti, kad pornografija – nieko blogo, kad abortas nėra žudymas, o gydymo procedūra. Tokių patologijų yra ir daugiau.

Šiandien reikėtų susimąstyti, ar kartais netrūksta mums tokių žmonių kaip Evangelijos sargybiniai arba Nikodemas? Kodėl nedrįstame pasipriešinti moralinei mažumos revoliucijai? Jėzus liepė gerbti žmogų ir atmesti, pasmerkti blogį. Ar taip yra šiuolaikiniame pasaulyje, mūsų laikų Europoje? Vis dažniau atrodo, kad iš baimės tyliai priimame ir vieną, ir kitą. O Jėzus atvirai pasipriešindavo blogiui, to reikalavo ir iš savo mokinių.

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai