Kryžiaus kelias I. Jėzus nuteisiamas mirti. Šv. Bonifacijaus bažnyčia (Leuvardenas, Olandija).

Wikipedia.org nuotrauka

FABIO CARDI – Lietuvoje ne kartą lankęsis italų kunigas, Pašvęstojo gyvenimo teologijos instituto „Claretianum“ (Roma) profesorius ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo misionierių studijų centro vadovas. Knygų ir daugybės publiakcijų autorius. Šie mąstymai publikuojami autoriaus tinklaraštyjeVertė Saulena Žiugždaitė.

Pilotas pasmerkia Jėzų mirti, tačiau juk niekas gyvybės negali atimti iš paties gyvenimo kūrėjo.

Tai Tėvas, kuris, be galo mylėdamas pasaulį, dovanojo Sūnų, kad pasaulis turėtų gyvenimą (plg. Jn 3, 16).

Tai Jėzus, kuris, paklusdamas Tėvui, laisvai dovanojasi iš meilės: „Aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu(Jn 10, 17–18). 

Šis pasirinkimas nėra beskausmis. Jėzus jį priima tarp stiprių šauksmų ir ašarų (plg. Žyd 5, 7), kovoje, kurioje prakaituojama krauju (plg. Lk 22, 44).

Kiek mirties nuosprendžių jau paskelbė koronavirusas!

Kas žino, kas apie mirties nuosprendį praneš man: gal gydytojas, gal šeimos narys, o gal veriantis infarkto skausmas...

Norėčiau, kad jokia aplinkybė iš manęs gyvenimo neišplėštų. Norėčiau laisvai jį dovanoti, kaip Jėzus. Dievas, kuris man gyvenimą davė, dabar jo iš manęs atgal prašo, ir aš jam jį dovanoju.

Norėčiau, kad tai būtų paskutinis 'taip' paskutiniam ir galutiniam Tėvo kvietimui: pilnas, užtikrintas 'taip', per kurį atsiduodu į Jo rankas.

Ir man jis nebus beskausmis: tai siauri vartai, bet jie veda į gyvenimą, į akistatą su Viešpačiu, kad jau visam laikui liktume kartu (plg. 1 Tess 4, 17).