James Coleman/unsplash nuotrauka

Jau ne vieną amžių malda „Sveika Marija“ yra sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji paremta žodžiais, kuriais Mariją pasveikino angelas Gabrielius Evangelijoje pagal Luką: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28). Prie šių žodžių pridedama eilutė iš šv. Elžbietos pasveikinimo „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palamintas tavo įsčių vaisius!“ (Lk 1, 42). Kadaise tai ir buvo visi maldos, žinomos kaip „Šventosios Mergelės pasveikinimas“, žodžiai. Vėlyvaisiais viduramžiais malda buvo papildyta prie jos pridėjus antrąją dalį – „Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus nusidėjelius, dabar ir mūsų mirties valandą.“ Manoma, kad malda galėjo būti išplėtota prašant apsaugos nuo keturioliktame amžiuje siautusio maro.

Pamaldumo Marijai ekspertas tėvas Donaldas H. Calloway’us taip teigia knygoje „Rožinio kovotojai“ (Champions of the Rosary). Anot jo, po „Juodosios mirties“ protrūkio šie žodžiai pradėjo rodytis brevijoriuose, kurie priklausė kamaldulių, pranciškonų ir Gailestingumo Motinos ordino bendruomenėms. Anot kun. D. H. Calloway’aus, XIV a. žmonėms be galo reikėjo vilties pilnų maldos žodžių.

Šiuo tamsiu Europos istorijos laikotarpiu malda „Sveika Marija“ įgyjo įvairias formas. Galų gale, Tridento susirinkime buvo patvirtinta dabar mums pažįstama malda. 1568 metais pilna malda buvo įtraukta į Romos brevijorių.

Sunkumų ir kančios pilnais laikotarpiais krikščionys visuomete stengdavosi atsigręžti į Dievą ir Jam artimus šventuosius su viltimi, kad Jis išklausys savo žmonių maldas.

Parengta pagal Aleteia.org