Rašytojas Clive'as Staplesas Lewisas. Encyclopedia Britannica nuotrauka

Koronaviruso pandemija, kaip teigia Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, yra didžiausia pasaulinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiuo ekstremaliu metu aktualios ir prieš septynis dešimtmečius užrašytos žymaus britų rašytojo ir religinio mąstytojo C. S. Lewiso mintys. Skaitydami ištrauką iš esė „Gyvenimas branduoliniame amžiuje“ (1948 m.), pakeiskite žodžius „branduolinė bomba“ į „koronavirusas“. Tekstą vertė Dalia Janušaitienė.

„Mes pernelyg daug galvojame apie branduolinę bombą. Klausiame: „Kaip mums gyventi branduoliniame amžiuje?“ Man norisi atsakyti: „Taip, kaip būtumėte gyvenę XVI a., kai maras beveik kasmet siaubė Londoną, arba kaip būtumėte gyvenę vikingų amžiuje, kai plėšikai iš Skandinavijos galėjo bet kada atplaukti prie jūsų pakrantės ir perrėžti jums gerklę, arba taip pat, kaip jūs jau gyvenate vėžio, sifilio, paralyžiaus, oro antskrydžių, geležinkelio katastrofų ir eismo nelaimių amžiuje.“

Kitaip tariant, nepervertinkime mūsų situacijos naujumo. Tikėkite manimi, gerbiamasis pone ar ponia, ir jūs, ir visi, kuriuos mylite, buvo pasmerkti mirčiai dar prieš išrandant branduolinę bombą, ir daugelis iš mūsų mirsime gana nemalonia mirtimi. Tiesa, mes turime vieną didelį pranašumą prieš savo protėvius – nuskausminamuosius vaistus, tačiau jie problemos neišsprendžia. Tad visiškai nėra ko aimanuoti ir vaikščioti paniurusiais veidais tik todėl, kad mokslininkai pridėjo dar vieną skausmingos ir priešlaikinės mirties galimybę pasaulyje, kuriame panašių galimybių yra daugybė ir kuriame pati mirtis yra ne galimybė, o neišvengiamybė.

Taigi pirmasis dalykas, kurį reikia pasakyti, ir pirmasis veiksmas, kurio reikia imtis – susiimkite. Jeigu jau turėsime žūti nuo branduolinės bombos, tegul ta valanda mus užklups darant prasmingus ir žmogiškus dalykus – meldžiantis, dirbant, mokant, skaitant, klausantis muzikos, maudant vaikus, žaidžiant tenisą, kalbantis su draugais prie alaus bokalo ar žaidžiant smiginį, o ne susigūžusius, kaip išsigandusios avys, ir mąstančius tik apie bombas. Bomba gali sunaikinti mūsų kūną (mikrobas irgi gali tą padaryti), tačiau neturi užvaldyti mūsų proto.“