Valdo Kilpio nuotrauka

Įsibaiminimo įkarštyje sunku mąstyti apie ateitį, bet verta. Čiupkite užrašinę ir ten surašykite, kaip keisis tamstos ir visuomenės gyvenimas po karantino. Įdomu bus palyginti, kai galėsite išgerti kavos su draugais. Aiškiau suprasite savo įžvalgumo galias.

Tos minties vedamas nusprendžiau pakalbėti apie... šaulius.

Tai, kad karantino naujienų persmelktoje viešojoje erdvėje vis išnyra su šia organizacija susijusios temos, nieko nestebina. Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) tapo matoma ir reikalinga. COVID-19 šiai organizacijai suteikė sceną ir leido sušokti „gulbės šokį“.

Nesinori perpasakoti viso to, kas daugeliui ir taip žinoma: šauliai saugo mobiliuosius patikros punktus, patruliuoja, vežioja potencialiai sergančiuosius GMP automobiliais, užtikrina tvarką karantinavimo vietose ir daro dar daug mažų darbelių, kurie iš tiesų yra milžiniški.

Esu šaulys, tad anądien budėjau LŠS štabe. Ten pateka informacija iš visos Lietuvos rinktinių. Neslėpsiu, suvedant į lenteles lapų lapus žinių iš visos šalies, žagsėjau. Daromas titaniškas darbas.

Vis pagalvoju apie procesus, kurie dabar vyksta mūsų organizacijoje ir kokios tikrosios šių dienų šaulių aktyvumo priežastys. Ir dar įdomiau – kokia organizacija bus po karantino? Bandykime dėlioti mintis papunkčiui:

Pirma, po 2014-ųjų įvykių Ukrainoje įvyko esminis lūžis ir organizacija pasipildė dideliu skaičiumi patriotiškų piliečių, kuriems rūpi sava valstybė. Dažnas jų yra įtakingas ir finansiškai stabilus, tad susiformavo gana stiprus „stuburas“, su kuriuo priversti skaitytis net aukščiausi valdžios atstovai.

Antra, Apvaizda pasirūpino, kad prie organizacijos vairo stotų išmanantys vadai, kurių pagrindinė užduotis yra išlaviruoti tarp Scilės ir Charibdės, o iš tiesų – tarp oficialiųjų valdžios institucijų ir tų įtakingųjų ir nepriklausomų organizacijos narių norų. Tai nelengvas darbas, bet iki šiol puikiai tvarkomasi. Ypač turint galvoje faktą, kad LŠS yra statutinė organizacija.

Trečia, praktiškai įrodyta, kad deramai sutvarkyta ir organizuota struktūra su valstybės palaikymu gali pakviesti tokį pilietiškai nusiteikusių valstybės gyventojų skaičių, kad tos funkcijos, kurios turėtų būti atliekamos apsnūdusių valstybės institucijų, be vargo atliekamos savanorystės pagrindais.

Ketvirta, LŠS įžengė į tą etapą, kai išryškėjo pavojai, su kuriais iki šiol nesusidurta: didėjantis narių skaičius, žinomumas ir net „mada būti šauliu“ pritraukė nemažai daugiaprasmių asmenybių, tapo sunku kontroliuoti ir koordinuoti įtartinas iniciatyvas, ir netoli tas momentas, kai organizacija privalės išgyventi dar vieną virsmą. COVID-19 epidemija prie to neabejotinai prisidėjo. Tikėtina, pozityviai.

Valdo Kilpio nuotrauka

Būtent transformacijos klausimas ir yra svarstymų apie organizacijos ateitį smaigalyje. Džiaugiantis, didžiuojantis ir prisidedant prie bendros darbų visumos, visuomenėje stiprinamas aiškus suvokimas, kad LŠS svarba bendrame Lietuvos gyvenime iki šiol nebuvo deramai įvertinta. Pavojus parodė, kas ir ką iš tiesų gali. Parodykite man dar vieną organizaciją, kuri antrą mėnesį kasdien visoje Lietuvoje kovai su koronavirusu sutelkia per 200 žmonių? Už ačiū. Iš idėjos. Pavojingiausiose vietose.

Neseniai pasikalbėjom su šauliu Luku Vaičiuliu. Jis be atvangos triūsia Vilniaus mobiliajame patikros punkte. „Žinai, — pasakojo jis, — po viso to, ką patyrėme atidarydami tą punktą, aš aiškiai supratau, kas bus tie žmonės, kurie stos į pirmąsias kovos linijas pasirodžius bet kokiam pavojui. Jie nepolitikuoja, neprašo medalių, nemojuoja vėliavomis, o ateina ir daro darbus.“

Susimąsčiau. Daug permainų atneš pokoroninė ateitis. Apie daugelį mus ten laukiančių dalykų net nenutuokiame. Bet dėl šaulių viskas aišku: reikalinga aiški ir svarbiausia nuo atskirų asmenybių nepriklausoma organizacijos veiklos strategija. Ji negali keistis kartu su ministrų, vadų kaita. Lietuvai ši organizacija yra reikalinga kaip skruzdėlynui skruzdės darbininkės, kurios pirmosios puola ir sutvarko reikalus.

Mes, po šimts, įrodėme tai savo darbais! O kol kas nukarūnuokim karūnuotą virusą. Tada pakalbėsim rimčiau.