Evgenios Levin nuotrauka

Kaip elgtis, kad neįstrigtume gavėnioje ir patikėtume Prisikėlimu? LRT „Mažosios studijos“ laidoje „Kultūra ir religija“ kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbino Jūratė Kuodytė. 

Pasak jo, vilties teikia atmintis: „Kasdienis gyvenimas nėra tik mano norų, svajonių išsipildymas. Aš irgi galiu jausti visokį nerimą, patirti nepasisekimų, nusivylimų, abejonių. Kas man padeda iš to išeiti – tai viena mintis, kurią popiežius mums yra davęs, kai buvo Lietuvoje. Atmintis. Žiūrėti į mūsų praeitį. Kiek Dievas yra mums davęs. Pažiūrėk į savo gyvenimą – gyvybė yra Dievo dovana. Aš tikrai laimingas dėl savo gyvenimo, tikrai jaučiau Dievo buvimą, palaikymą, nepaisant mano silpnumų, nukritimų, nuodėmių. Begalinis pasitikėjimas gimė iš atminties.“

Kardinolas ragina kiekvieną pagalvoti: ką aš darau savo gyvenime, ar tikrai tikiu, kad Dievas mirė dėl manęs, kad Jis lydi mano gyvenimą, kad bet kokioje situacijoje galiu prašyti Dievo pagalbos ir nebūsiu apleistas?

Žmogaus gyvenimas, kaip sako kard. A. J. Bačkis, yra tarp dviejų polių – žinojimo, kad be Dievo nieko nenuveiksi, ir pasitikėjimo vien savo jėgomis. Kasdien žmogaus viduje tarp jų vyksta kova, priartinanti ar nutolinanti nuo Dievo.

„Nepasitikėkime vien savo jėgomis. Daug kur šiandien pasaulyje žmogus pasitiki vien savo jėgomis, nors teikiama psichologinė ir visokios kitokios pagalbos. Bet vis tiek ir kančią surasim, ir su nelaimėm susitiksime, ir su mirtimi. Turime tą žinoti. Ar Dievas yra su manim, ar ne? Jei tikiu, kad yra, tai nesakysiu, kad „likimas lėmė“. Ne, čia Dievas mane laikė už rankos per visas nelaimes, vedė arčiau savęs.“