Kryžiaus kelias. Šv. Bonifacijaus bažnyčia (Leuvardenas, Olandija). RomkeHoekstra nuotr.

Wikipedia.org nuotrauka

FABIO CARDI – Lietuvoje ne kartą lankęsis italų kunigas, Pašvęstojo gyvenimo teologijos instituto „Claretianum“ (Roma) profesorius ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo misionierių studijų centro vadovas. Knygų ir daugybės publiakcijų autorius. Šie mąstymai publikuojami autoriaus tinklaraštyjeVertė Saulena Žiugždaitė.

Buvo sakęs, kad yra Gyvenimas, o dabar Gyvenimą prarijo Mirtis.
Dabar jau tikrai viskas baigta. Belieka užristi akmenį.
Tas priešais kapo angą užritintas akmuo yra tarsi masyvus riedulys, palaidojantis bet kokią viltį.

Suspengia didžioji šabo tyla, kai visa sustoja. Užgula vienatvė.

Kokia tyla gaubia mūsų miestus. Viskas sustojo. Uždarytos parduotuvių langinės, fabrikų vartai, namų durys. Atrodo, kad vien mirtis karaliauja, vienvaldė. Mes bejėgiai.

Šią tylą nutraukia vien negarsus tavo balsas: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24).

Tave ne palaidojo, o paprasčiausiai pasėjo.

Reikės laukti mėnesius ten po žeme, kol pamatysim, kaip sudygsta nauja gyvybė, kuri, ten paslėpta, jau pamažu bręsta.

Atgims ir aš būsiu tie gausūs vaisiai, ir mes visi būsime grūdų pilna varpa.