Karantinas Nidoje.

Nuotraukos autorius Gedmantas Kropis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Toronto universiteto mokslininkė Aisha S. Ahman neseniai paskelbė tekstą „The Chronicle of Higher Education“ portale pavadinimu „Kodėl turėtumėte ignoruoti kalbėjimą apie produktyvumą koronaviruso metu“. 

Straipsnio autorė dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kad radikalus savęs spaudimas prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos nėra geriausias sprendimas šioje situacijoje. A. Ahman daugiausia remiasi savo kolegų, akademikų patirtimi – daugelis jų „beatodairiškai stengiasi kursus perkelti į virtualią erdvę, laikosi griežto tvarkaraščio, kuria Montessori mokyklas savo virtuvėse“, o tai, anot A. Ahman, tik atskleidžia šių žmonių viltį, jog viskas greitai sugrįš į savas vėžes, į kasdienį, įprastą normalumą. Tačiau, anot mokslininkės, sunku tikėtis tokio scenarijaus.

„Globalinės katastrofos pakeičia pasaulį, o ši pandemija įsimins ilgam. Netgi tokiu atveju, jei sustabysime COVID-19 viruso krizę per kelis mėnesius, pandemiją prisiminsime dar daugybę metų ar netgi dešimtmečių. Krizė pakeis tai, kaip mes judame, mokomės ir bendraujame. Nėra jokios galimybės, kad mūsų gyvenimai tęsis taip, lyg nieko nebūtų nutikę“, – rašo A. Ahman.

Jos nuomone, kad ir kaip stengtumės „jaustis gerai“ šiuo metu, nėra išmintinga pasinerti į veiklą ir nuolat pasiduoti produktyvumo poreikiui. Autorei tokia būsena veikiau panašesnė į neigimą ir savęs apgaudinėjimą. Emociškai ir dvasiškai protingas atsakas į užklupusią krizę būtų pasiruošti, kad mes ir mūsų gyvenimai galutinai pasikeis. 

Ahman siūlo tris esminius žingsnius, kaip kuo brandžiau priimti susiklosčiusią situaciją ir nesislėpti po beatodairiško produktyvumo skraiste. 

Pirmas žingsnis: saugumas. Visiškai suprantama, kad krizės pradžioje jausitės prastai – normalu tokiais atvejais jausti liūdesį ar sutrikimą. Reikėtų su šiais jausmais susitaikyti ir juos patirti tam, kad jie galiausiai padėtų jums dorotis su nerimu. Nė vienas sveiko proto žmogus negali jaustis gerai globalinės katastrofos sąlygomis. Šiuo laikotarpiu, siūlo Ahman, galima susitelkti į maistą, šeimą, draugus, sportą. Kalbėdama apie sportą autorė pabrėžia, kad nereikia pernelyg savęs spausti, o realistiškai žiūrėti į savo kūną. Jeigu niekada nebėgote maratonų, tai neturėtumėte bandyti jų įveikti per kelias pirmąsias karantino savaites. 

Karantinas Nidoje.

Nuotraukos autorius Gedmantas Kropis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Ahman taip pat siūlo ignoruoti pernelyg agresyvias, produktyvumą demonstruojančias žinutes socialinėse medijose. Visiškai normalu, jei prabundate trečią ryto. Visiškai normalu, jeigu pamiršote pavalgyti ar valgote per daug. Visiškai normalu, jei nenorite ar nespėjate pabaigti užsibrėžtų sau tikslų. Stenkitės atsisakyti minčių, ką dabar turėtumėte daryti, o susitelkite į savo psichologinį ir fizinį saugumą. Kalbėkitės su šeima, bandykite suburti aplink save „komandą“, kuri kartu išgyvens šį sudėtingą laikotarpį. 

Antras žingsnis: psichologinis poslinkis. Kai jau prisitaikėte prie susiklosčiusių aplinkybių ir jaučiatės saugesni – tik tada galima pradėti aktyviau ir įnirtingiau dirbti, bandyti grįžti prie jums įprastų darbo krūvių. Praėjus tam tikram laiko tarpui, jūsų smegenys tikrai atsigaus, tačiau nereikia skubinti psichologinio poslinkio ir prisitaikymo prie transformacijos, ypač, jei niekada neišgyvenote tokios situacijos. A. Ahman prisimena tviteryje matytą įrašą: „Pirmoji diena: medituosiu ir nuolat kilnosiu svorius / Ketvirtoji diena: *valgau ledus su makaronais*. Šis įrašas, nors ir yra pokštas, kalba apie normalią būseną: kartkartėmis pasiduoti. Svarbiausia – savęs už tai nebausti. 

Karantinas Nidoje.

Nuotraukos autorius Gedmantas Kropis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

„Dabar labiau nei kada nors anksčiau turėtume atsisakyti vaidybos ir galvoti apie autentiškumą. Svarbiausi psichologiniai poslinkiai reikalauja nuolankumo ir kantrybės. Susitelkite į tikrą vidinę kaitą. Šie pasikeitimai bus nuoširdūs, tikri, bjaurūs, kupini vilties, gražūs, erzinantys ir nuostabūs. Sulėtinkite tempą. Leiskite šiai lėtumui jus išblaškyti. Leiskite jam pakeisti tai, kaip jūs mąstote ir kaip žiūrite į pasaulį: juk pasaulis yra mūsų kūrinys. Ir taip pat – tegu ši tragedija panaikina mūsų klaidingas prielaidas ir suteikia drąsos naujoms idėjoms“, – rašo A. Ahman.

Trečias žingsnis: priimkite „naująjį normalumą“. Kai lėtai įveiksite sunkųjį karantino ir pandemijos periodą, jūsų puikiosios smegenys ir motyvacija lauks jūsų. Vertėtų suprasti, sako A. Ahman, kad šis laikotarpis nėra sprintas, o veikiau maratonas, kurį pradėję per greitai ir per intensyviai galite nebetekti jėgų. Ruoškitės, kad ši krizė tęsis metus, o gal ir ilgiau, o po to dar lauks periodas, per kurį pasaulis ir jūs turės atsistatyti. Maloniai nustebkite, jei šis laikotarpis truks trumpiau, nei tikėjotės. Šios kelionės pabaigoje jūsų laukia viltis ir padidėjęs atsparumas tokiems laikotarpiais. 

Parengta pagal Chronicle.com