Asociatyvi Cathopic.com nuotrauka

Pandemijos metu susidūrėme su situacija, kuri daugumai mūsų nauja ir reikalauja didelių nusistovėjusios tvarkos, darbų, tvarkaraščių, užduočių, veiklos pokyčių, peržiūrėti, kas svarbiausia mūsų misijai. Metas prisitaikyti prie karantino realybės, užklupusios priverstinai ir palyginti netikėtai, kurioje ne visada lengva tvarkytis; bet su Dvasios įkvėpimu su pasikliovimu ją galima išgyventi kaip augimo ir kūrybingumo galimybę.

Dėl to Universidad Pontificia Comillas Klinikinės psichologijos skyriaus Vienuoliškojo ir kunigiško gyvenimo komanda siūlo paprastas rekomendacijas su tam tikrais nurodymais, kaip rūpintis vienuolinių bendruomenių ir kunigiško gyvenimo psichologiniais aspektais. Vertė Irena Jomantienė.

Kuo geriau suprasime ir prisitaikysime prie dabar patiriamos realybės, tuo tai mums naudingiau. Labai svarbu rimtai ir nuoširdžiai suvokti esamą situaciją – asmeninę, bendruomenės, socialinę, bažnytinę ir nekurti nepagrįstų panikos elgesio modelių.

Naudinga ir būtina turėti pakankamai informacijos. Užsitikrinkite, kad gaunate oficialią, adekvačią, pakankamą ir teisingą informaciją. Tačiau informacijos perteklius, ypač iš socialinių tinklų, kai kuriems žmonėms gali sudrumsti psichologinę ramybę. Perteklinė informacija gali sukelti nejaukumą, nerimą, baimių, sutirštintų vertinimų, iracionalių idėjų, neigiamų minčių ir kitų emocinių reakcijų, kurios galiausiai atsigręžia prieš tą asmenį. Venkite persisotinimo ir perdėtos žinių naštos, ypač nepatvirtintos informacijos ir abejotinų duomenų bei komentarų. Naudinga iš anksto pasirinkti konkretų dienos laiką (veikiausiai ne daugiau nei trejetą tokių momentų), kai kiek įmanoma teisingiau ir tiksliau susipažinsite su einamąja situacija.

Vadovaukitės rekomendacijomis ir veiksmų planais, parengtais Sveikatos ministerijos, autonominių komitetų, regioninių ministerijų, savivaldybių ir kitų. Visų svarbiausia, jeigu gyvenate su kitais žmonėmis, pastebėkite, kam pasirodo infekcijos simptomai, kas užsikrėtė ir kam reikia izoliuotis.

Asociatyvi Cathopic.com nuotrauka

Bendras gyvenimas

Veikiausiai šiomis savaitėmis praleisite daugiau laiko kartu, daugiau dalinsitės bendra erdve su savo bendruomenės nariais. Ši situacija suteikia galimybę gyventi brolybės ir vienybės dvasia. Bet ji reikalauja ir atidumo, kad šis naujas gyvenimo drauge scenarijus kartu būtų ir susitikimo, taikos, artumo ir laisvės vieta.

  1. Pirmiausia atminkite, kad ne visi esame vienodi ir įtampos ar sunkumų akimirkomis reaguojame skirtingai. Pasistenkite suprasti, kaip reaguoja kiti, o savo reakcijas priimkite be nereikalingo kaltės jausmo. Jeigu būtina, atraskite ramesnę ir giedresnę akimirką, kai galėsite nepaviršutiniškai ir nuoširdžiai aptarti tai, kas vyksta.
  2. Užveskite ir kitokių pokalbių. Yra tiek daug įvairių temų pokalbiams. Pasirinkite tokių ir pasinaudokite tuo, kad turite laiko pasikalbėti be įprastinės skubos. Išplėskite savo regos horizontą sužinodami apie kitokį gyvenimą ir kitas pasaulio tautas. Tai puikus metas ypač pasirūpinti dvasiniu pokalbiu. Tai ir metas atverti erdves klausytis ir apmąstyti. Svarbu nepamiršti ir humoro jausmo.
  3. Dalyvaukite planuojant naują jūsų bendruomenės arba žmonių, su kuriais gyvenate, situaciją. Psichologinei gerovei naudinga įsivesti tam tikrą tvarkingą ritmą, taikomą tiek bendram, tiek asmeniniai gyvenimui. Tai kūrybingumo metas – pagalvokite apie šventiškesnes veiklas, bendrą maldą bei laisvalaikį kartu (filmų žiūrėjimą, stalo žaidimus, rekomendacijas skaityti ir kt.), palankų teigiamai atmosferai ir šiek tiek prablaškantį. Ruoša virtuvėje bei kiti buities tvarkymosi darbai irgi gali būti labai naudingi.
  4. Stenkitės palaikyti tokią bendruomenės darbotvarkę, kuri skatina bendravimą ir pokalbius, nepamiršdami sveikatos saugojimo rekomendacijų. Aiški, visai bendruomenei suprantama organizacija, palanki dalyvauti jauniems ir seniems, bus naudinga kiekvienam.
  5. Būkite itin atidūs savo bendruomenės ar organizacijos, kuriai priklausote, jums skiriamoms užduotims. Šiuo metu uolumas yra konkreti rūpesčio kita forma, lemtinga tinkamai funkcionuoti grupei.
  6. Pagarbiai elkitės bendrose erdvėse, paisykite tylos meto. Nieko keisto, kad dabar jautriau reaguosite į triukšmą, garsius pokalbius ir kitus blaškančius garsus. Gali būti, kad ir bendrose erdvėse pasijusite šiek tiek nejaukiai. Pagalvokite, kad lygiai taip gali įvykti ir kitiems.
  7. Žinias ir informaciją apie pandemiją, karantiną ir kitas su COVID-19 susijusias aplinkybes priimkite ir perteikite rūpestingai ir konstruktyviai. Venkite apkalbų, nepagrįstų gandų bei komentarų vien šia tema, kad nesukurtumėte nereikalingos įtampos nei sunkumų bendruomenei. Nepaliaujamos kalbos apie šią bėdą gali padidinti baimes, išblaškyti ramybės ir tylos būsenas. Susidarykite tvarkaraštį, kada susirinksite žinias, tam skirdami daugiausia porą valandų per dieną, išskirstykite jas, pasiskirkite tris skirtingus laikus, kai tai darysite. Tam skirtam laikui pasibaigus, pereikite prie kitokios veiklos, kuri teikia gerovę arba yra jūsų pomėgis.

Asociatyvi Cathopic.com nuotrauka

Asmeninis gyvenimas

  1. Nors kitaip, gyvenimas teka toliau, ir tai gerai. Jeigu jums tai padeda, susikurkite asmeninę dienotvarkę, pagal ją susiformuos tam tikra rutina, skatinanti palaikyti aktyvumo lygį. Ją galima pakoreguoti vėliau tiek kartų, kiek reikės pagal tai, kaip jūs jaučiatės ir kaip viskas klostosi.
  2.  Pasinaudokite tais laikais, kuriais gyvenate. Tikriausiai sumažės jūsų užduočių, tiek asmeninių, tiek bendruomenės, tiek bendrų misijos. Gali būti, kad turėsite daugiau laisvo laiko nei paprastai. Panaudokite jį veiklai, kuri padės generuoti teigiamų minčių ir emocijų, kaip antai skaitymas, pasinėrimas į kokią nors įdomią temą, asmeniniai užrašai, apmąstymai ir t. t.
  3. Mankštinkitės namuose. Jeigu nesugalvojate, kaip tai organizuoti, yra įvairių programėlių ir mokymo priemonių, iš jų pasisemsite idėjų, kaip prisitaikyti mankštą pagal savo gebėjimus ir reikmes. Sportas aktyvuoja kūną, sumažina liūdesio ar nerimo simptomus, padidina gerovės jausmą. Pasistenkite pabūti natūralioje šviesoje ir neapleiskite kokio nors rankų darbo. Ypač rūpinkitės, ką valgote: nerimas kerta tiesiai per skrandį. Galima pasirinkti ir kasdien padaryti atsipalaidavimo pratimų, jie gali padėti sumažinti karantino pasekmes. Tokių pratimų rasite 2 priede, kurį pateikiame po šių rekomendacijų.
  4. Gerbkite asmeninę erdvę ir laiką. Visiems daugiau ar mažiau, bet reikia vienatvės, tylos ir asmeninės autonomijos laiko. Ir vėl – ne visi funkcionuojame vienodai, bet kiekvienas turi savų reikalavimų ir reikmių: sužinokite, kokie jie yra, ir nebandykite primesti kitiems savų. Kai kuriems žmonėms tam tikras izoliavimosi lygis padeda išlaikyti psichikos pusiausvyrą.
  5. Tai metas taikai. Bet konfliktai egzistuoja. Egzistuoja ir mūsų bendruomenėse, klebonijose, konventuose, vienuolynuose, seminarijose ar formacijos namuose. Nors mes ir tikrai labai norėtume, kad taip nebūtų, tai realybė, kurios negalime nepaisyti. Tačiau dabar metas ypatingas jėgas skirti supratimui, gerumui, kantrybei ir atleidimui. Metas gavėniai, ne konfliktams. Ir mums reikia vieniems kitų. Taigi tai metas apsisaugoti nuo kaimyno pasiūlymo ir susilaikyti nuo pasipiktinimo, pavydo, ginčų, kritikos ir nemeilės.
  6. Pasirūpinkite labiau pažeidžiamais savo bendrakeleiviais. Ypač jeigu gyvenate su vyresniais, sergančiais žmonėmis arba tokiais, kuriems reikia ypatingo dėmesio. Jie gali jaustis pažeidžiami, stengtis neparodyti savo nerimo, kad nekeltų panikos, arba bijoti išreikšti savo susirūpinimą. Nereikia primygtinai siūlytis, bet nuolankiai ir diskretiškai nujausti bei būti pasirengus patenkinti jų reikmes. Jeigu jūs patys kuriuo nors metu būtumėte tokioje situacijoje, nebijokite apie ją pasakyti: be abejo, aplinkui jus esama žmonių, kurie norės ištiesti ranką ir pagelbėti, taip pat tai ir atsakomybės gestas žmonėms, su kuriais gyvenate. 

Asociatyvi Evgenios Levin nuotrauka

Maldos ir Dievo garbinimo gyvenimas

Įpratę funkcionuoti pasaulyje, kuriame dinamizmas, greitis bei skuba yra svarbiausi, kur tai veikia ir mūsų vienuolinį bei kunigišką gyvenimą, pasinaudodami šiuo ypatingu momentu šiai veiklai galime suteikti visai kitokį pobūdį. Dabar būtina priverstinai sustoti, ir dėl to gyvenimą bei viską, kas jame vyksta, labiau perkeliame į vidinę erdvę.

  1. Dabar gyvenamas laikas gali būti mums labai naudingas, skatinantis į visus įvykius žvelgti giliu tikėjimo žvilgsniu ir bandyti prieš mus iškylančią realybę suvokti kaip galimybę.
  2. Dabar gavėnia, o prie šio Bažnyčios skelbiamo liturginio laikotarpio prisišliejo ir karantinas. Taigi ir šiam metui tinka ir net būtina malda, pasninkas ir atgaila, ir kaip visais amžiais, tai galima daryti kūrybingai.
  3.  Mums suteikta galimybė sustiprinti dvasinius skaitinius, asmeninius apmąstymus ir maldos gyvenimą. Tai palankus skaityti metas, o tai vienas geriausių būdų susieti svajones, mintis ir jausmus, nes knygos padeda mums peržengti savo ribas ir susisiekti su giliausia kiekvieno žmogaus dalimi. Tai tinkamas metas ir pamaldžiai, asmeniškai ir giliai apmąstyti tą ypatingą situaciją, kurioje gyvename. Ir, žinoma, tai metas melstis asmeniškai ir bendruomeniškai, galbūt dar kūrybiškesniu būdu. Ypatingą dėmesį maldoje skirti gyvenimams tų, kurie skaudžiau kenčia nuo ligos, melstis už jų šeimas, kurios veikiausiai negali palydėti jų taip, kaip norėtų; melstis už daugelio profesijų žmones, pirmiausia sveikatos priežiūros ir kitų sričių, kurie savo darbe stengiasi su atsidavimu dėl bendro gėrio.
  4. Nors kai kuriose institucijose negalima su bendruomene švęsti Eucharistijos ir dalyvauti kituose sakramentuose, dabar metas melstis kartu ir naujai mėgautis Valandų liturgija.
  5. Tai taip pat metas sukurti erdves, kur galėtume kalbėtis apie dvasinius dalykus. Kartais šis dvasinis pokalbis prasideda paprastu klausimu, kaip mes pakeliame šią naują tikrovę. Ir metas, net jei mus supa mažiau žmonių, jausti, kad mus palaiko ir lydi visos Bažnyčios maldos.
  6. Tai tinkamas metas būti ten, kur atgaila ir pasninkas ypatingu būdu siejasi su rūpesčiu dėl kito, šalia mūsų esančio žmogaus.
  7. Yra ir skaitmeninių platformų, siūlomų įvairių bažnytinių vietų ir institucijų, kurios gali padėti mums pergyventi šį laiką pasiremiant socialiniais tinklais, jeigu jie neveda į izoliaciją. Viena iš jų – iniciatyva namuose su Dievu, parengta Jėzaus draugijos Ispanijos provincijos. Tai Ignaciškasis pasiūlymas paversti šį laiką malonės laiku. Jie kiekviena dieną 20.00 val. srautiniu siuntimu perteikia Eucharistijos šventimą, bendrą maldą instagramo platformoje tris kartus per savaitę 22.15, interaktyvius pokalbius su vocesesejota; ir specialius pokalbius bei straipsnius rezandovoy ir pastoralsj platformose.

Asociatyvi Evgenios Levin nuotrauka

Išorinis gyvenimas

Izoliacijos situacija, kurią patiriate, neužkerta kelio dalyvauti apaštalavimo darbe ir tęsti savo misijos. Bet tai daryti tikrai teks kitaip, negu buvote įpratę. Bet jūsų buvimas – net jei tik virtualus – gali būti labai svarbus žmonėms, kurie negyvena kartu. Štai keletas galimai naudingų rekomendacijų:

  1. Pasitelkite technologijas, kad išliktumėte arti brangiausių ir labiausiai to reikalingų žmonių. Tai geras metas toliau stiprinti pokalbius su kolegomis iš kitų religinių bendruomenių, iš jūsiškės bei kitų kongregacijų, su kunigais, dvasiškai vadovaujamais žmonėmis, parapijiečiais, šeimos nariais ar bet kokia kita grupe, kuriai reikia paskambinti ar tiesiog pasiųsti žinelę. Pokalbiai apie tai, kaip jūs priimate šią naują realybę, kaip viduje pergyvenate šį ypatingą laiką, arba ką jūs veikiate kasdien, gali padėti jums – jiems ir jums. Venkite skleisti nerimą, baimę, netikrumą ir nereikalingą paniką.
  2. Kiek įmanoma, remkitės vaizdo skambučiais, kur jūs galite pasimatyti su kitais, tai vykęs būdas kompensuoti fizinio kontakto stoką, būdas sukurti ramybę.
  3. Nepraraskite ryšio su pažeidžiamais žmonėmis. Ypač su senoliais, kurie šiuo metu yra labiausiai pažeidžiami dėl vienatvės ir fizinio silpnumo.
  4. Stenkitės išlaikyti ryšį su bičiuliais apaštaliniais pasiuntiniais, parapijų kunigais, vikarais ir t. t. Galite pasidalinti jūsų darbui ar parapijai specifinėmis situacijomis ir sukurti bendradarbiavimo tarp įvairių žmonių ar artimų jums institucijų tinklą, paramos grupes pažeidžiamiems žmonėms, socialiniuose tinkluose dalintis naudinga ir tikslia informacija apie įvykius, virtualines maldos vietas, mokymus ir kitą. 

Mums reikia pasirūpinti ir savimi. Esame dalis pliuralistinės Bažnyčios, kurioje kiekvienas mūsų – kunigai, pašvęstojo gyvenimo institutų nariai, apaštališkojo gyvenimo draugijos, seminarijos klierikai, pasauliečiai – turime iš Dievo ateinančią misiją. Mes norime tęsti, kaip įsipareigoję, tarnauti ir teikti pagalbą, drauge mums tenka išmokti, kad negalime to padaryt nesirūpindami kitais. Kontempliatyvusis gyvenimas turi gelminės stiprybės ir labai gilių įžvalgų, kurios gali mus apšviesti. Be abejonės, situacija, kurioje dabar esate, labai priklauso nuo to, ar jūs šį tekstą skaitote iš vienuolyno, konvento, buto, parapijos, gyvenamosios vietos, vienuolyno ligoninės, mokyklos, pabėgėlių prieglaudos, įsimaišiusios tarp pasauliečių vienuolių bendruomenės, seminarijos ar formacijos centro. Mes suvokiame ir tai, kad mūsų pasiūlymai negali atsakyti į visus jūsų rūpesčius, kurių galimai kils iš tam tikrų jūsų realybės aspektų. Bet viliamės, kad jie pasitarnaus kaip kuklus vadovas, galintis suteikti šiek tiek tiesos. Tuo pasikliaujame. Ad maiorem Dei gloriam