Evaldo Lasio nuotrauka

Pasaulyje išgarsėjęs Gailestingojo Jėzaus paveikslas pagal vienuolės Faustinos viziją 1934 m. buvo nutapytas Vilniuje ir, kelis dešimtmečius slapstytas įvairiose Vilniaus ir Baltarusijos bažnyčiose, galiausiai 2005 m. buvo perkeltas į Dievo Gailestingumo šventovę. Pasaulyje sklindant Dievo Gailestingumo pamaldumui, Vilnius daugelį metų buvo likęs nuošalyje, tačiau pastaraisiais metais situacija pradėjo keistis. „Mes turime plačiai pasaulyje žinomo pamaldumo šaknis – Gailestingumo vainikėlį, Gailestingojo Jėzaus paveikslą, Šv. Faustinos namelį, tačiau dėl istorinių aplinkybių kaip piligrimystės miestas pasaulio žemėlapyje nebuvome pažymėti“, – sako Piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė, kurios nuomone, Vilnius jau tampa piligrimų traukos centru. 

Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorija 

1931 m. vasario 22 d. Dievo Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolei Marijai Faustinai Kowalskai (tikrasis vardas – Helena) Plocko (Lenkija) vienuolyno celėje apsireiškė baltu drabužiu vilkintis Jėzus. Apie šią viziją ji rašė dienoraštyje: „Vakare, kai buvau celėje, išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Viena ranka pakelta palaiminti, kita lietė drabužį ant krūtinės. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, sklido du spinduliai: vienas raudonas, o kitas baltas. (...) Po akimirkos man Jėzus pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi. Noriu, kad tas paveikslas (...) būtų iškilmingai pašventintas pirmąjį sekmadienį po Velykų, ir tas sekmadienis turi būti Gailestingumo šventė.“ 

fatherjerabek.com nuotr.

Jėzaus vizijas Faustina ne kartą regėjo persikėlusi į Vilniaus Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyną. Vienuolyno seserys jos nesuprato, šaipėsi, tačiau atsirado žmogus, tapęs Faustinos nuodėmklausiu, kuris įvertino vienuolės regėjimus. Tai buvo kunigas Mykolas Sopočka, Vilniaus universiteto teologijos profesorius, su kuriuo Faustina susitiko 1933 m. pavasarį. Iš pradžių jis labai atsargiai vertino vienuolės pasakojimus, teiravosi Vilniaus vienuolyno vyresniosios motinos Irenos Krzyzanowskos nuomonės apie ją, o vėliau net paprašė atlikti fizinės ir psichinės sveikatos būklės tyrimus. Gydytoja Helena Maciejewska išdavė pažymėjimą apie puikią sesers Faustinos sveikatą. Deja, tuometinis Vilniaus metropolitas arkivyskupas Romualdus Jalbrzykowskis nepatikėjo Faustinai apsireiškusio Jėzaus vizijos autentiškumu. 

Kadangi Faustina nemokėjo piešti, M. Sopočka 1934 m. kreipėsi į dailininką E. Kazimirowskį. Į dailininko dirbtuvę (Rasų g. 2) Faustina keliaudavo du kartus per savaitę, lydima vienuolyno vyresniosios. Dailininkui baigus tapyti, ji liko nepatenkinta paveikslu, tačiau nusiramino, kai besimelsdama sulaukė Jėzaus atsakymo: „Ne dažų ar teptuko grožyje yra šio paveikslo didybė, bet mano malonėje...“ 1935 m. balandžio 26–28 dienomis, švenčiant baigiamąsias Atpirkimo jubiliejaus tridienio iškilmes, Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo pakabintas Aušros Vartuose, kairėje pusėje, prie Šv. Teresės bažnyčios prigludusios galerijos viršutiniame lange. Žmonės juo labai domėjosi, tačiau po iškilmių paveikslas buvo grąžintas į Bernardinių vienuolyną, kuriam iki tol priklausė. 

Daliaus Šatrausko ir Kosto Radlinsko nuotrauka

1937 m. balandžio 4 d., per Atvelykį, Vilniaus arkivyskupo raginimu sudarytos komisijos sprendimu paveikslas atsidūrė Šv. Mykolo bažnyčioje, šalia didžiojo altoriaus, kur kabojo iki 1950 m. Dvi Vilniaus gyventojos jį išpirko iš šventovės sargo ir 1955 m. perdavė Šv. Dvasios bažnyčios klebonui Janui Ellertui. Iš pradžių paveikslą norėta slapta išgabenti į Lenkiją, tačiau, žlugus planams, 1956 m. jis atsidūrė medinėje bažnytėlėje Naujosios Rūdos kaime, netoli Gardino, kur kabojo net tris dešimtmečius. 1986 m. rudenį paveikslas, pakabinus į jo vietą kopiją, slapta buvo išvežtas į Vilnių ir pakabintas šoniniame Šv. Dvasios bažnyčios altoriuje. 1993 m., praėjus keliems mėnesiams po sesers Faustinos beatifikacijos, prie paveikslo meldėsi popiežius Jonas Paulius II. 2005 m. rugsėjo 28 d. Gailestingojo Jėzaus paveikslas tuometinio Vilniaus arkivyskupo metropolito Audrio Juozo Bačkio sprendimu perkeltas į restauruotą Švč. Trejybės bažnytėlę, kuriai suteiktas Dievo Gailestingumo šventovės titulas. 

Bet pasaulyje yra žinomas ir dar vienas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį Lagevnikų vienuolyne (Lenkija) pagal nedidelę autentiškojo paveikslo kopiją karo metais nutapė matematikos, gamtos mokslų ir piešimo mokytojas A. Hyla. Šiame paveiksle pavaizduotas Jėzus buvo dailesnis už Jėzų E. Kazimirowskio paveiksle, ir po pasaulį yra pasklidę labai daug būtent šio paveikslo kopijų. Lagevnikų vienuolynas yra tapęs Gailestingojo Jėzaus piligrimystės vieta, o Vilnius, kuriame kabo autentiškas paveikslas ir kuriame gyveno šv. Faustina tuo metu, kai paveikslas buvo tapomas, kol kas dar negali pasigirti dideliais piligrimų srautais. Taip pat kyla klausimų, kiek pačių vilniečių žino apie lobį, esantį jų mieste. 

Dievo Gailestingumo žinia pasauliui 

Inesa Čaikauskienė. Joanos Buivydaitės nuotrauka

„Mes turime plačiai pasaulyje žinomo pamaldumo šaknis – Gailestingumo vainikėlį, Gailestingojo Jėzaus paveikslą, Šv. Faustinos namelį, tačiau dėl istorinių aplinkybių kaip piligrimystės miestas pasaulio žemėlapyje nebuvome pažymėti, – sako Piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė. – Todėl pirmasis darbas, prieš kelerius metus įkūrus Piligrimų centrą, buvo Vilnių pažymėti kaip Gailestingumo miestą. Pradėjome megzti kontaktus su agentūromis, vienuolynais, žmonėmis, kurie dirba su Dievo Gailestingumo pamaldumu, maldos grupelių vadovais. Vykstame į tarptautines parodas, džiaugiamės bendradarbiaudami su „GO Vilnius“ įstaiga, kuri priėmė tą idėją ir nuoširdžiai bendradarbiauja. Smagu, kad tai tapo ne tik Lietuvos Bažnyčios, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės reikalu.“ 

Pasak I. Čaikauskienės, Vilnius, Krokuva, Varšuva, Plockas galėtų bendradarbiauti kaip skirtingos tos pačios nuostabios istorijos dalys. „Krokuvoje 2000-aisiais popiežius Jonas Paulius II, skelbdamas Faustiną šventąja, kartu pašventino ir Krokuvos Gailestingumo šventovę. Pasauliui skelbdamas Gailestingumo – kaip Trečiojo tūkstantmečio svarbiausiąją – žinią, Jonas Paulius II akcentavo kiekvienam žmogui viltingus žodžius „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ bei pakvietė minėti pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų kaip Dievo Gailestingumo sekmadienį. Tokiu būdu Lenkija ir Krokuva tapo Gailestingumo žinios skleidėjomis pasauliui. O Vilnius svarbus tuo, kad būtent jame, po sesers Faustinos ir jos nuodėmklausio Mykolo Sopočkos susitikimo Gailestingumo žinia pasklido po pasaulį“, – teigia I. Čaikauskienė. Skelbdamas katalikų pasauliui Gailestingumo žinią, Jonas Paulius II pakvietė Krokuvos, Varšuvos, Plocko, Vilniaus, Baltstogės gyventojus tapti Dievo Gailestingumo apaštalais. 

Atrask savo piligrimystės istoriją“ 

Popiežiaus Pranciškaus vizitas 2018-ųjų rudenį tapo ypač gera paskata Vilniaus m. savivaldybei įvertinti piligriminio turizmo galimybes. Pasak viešosios įstaigos „GO Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, po pontifiko vizito buvo pradėta kurti priemones, padedančias geriau pristatyti Vilniaus piligriminio turizmo lobius tarptautinei auditorijai bei rengti tikslinius miesto pristatymus tarptautinių piligriminių kelionių organizatoriams. „Sukūrėme ir anglų, vokiečių, lenkų, italų, rusų ir lietuvių kalbomis pristatėme Vilniaus maršrutą piligrimams „Atrask savo piligrimystės istoriją“, į kurį yra įtraukti svarbiausi Vilniaus sakraliniai objektai. Maršrutas, kurio centre – Vilniaus Dievo Gailestingumo paveikslas, išleistas kaip leidinys ir taip pat prieinamas mūsų interneto svetainėje“, – sako I. Romanovskienė. 

Inga Romanovskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

„GO Vilnius“, bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Linkmenų fabriku, viso pasaulio maldininkams suteikė galimybę pamatyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą virtualiai atkurtoje Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Šis inovatyvus projektas, pristatytas popiežiaus Pranciškaus vizito Vilniuje proga, sulaukė nemažai tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir iki šiol yra prieinamas svetainėje https://divinemercy3d.com/

Pasak I. Romanovskienės, Vilniaus piligriminis maršrutas ir virtuali patirtis buvo pristatyti Krokuvoje bei Fatimoje vykusiose piligriminio turizmo parodose, kuriose susirenka piligriminių kelionių organizatoriai iš viso pasaulio. „Pradėjome organizuoti ir pažintinius turus į Vilnių užsienio piligriminių kelionių organizatoriams. Gruodį apsilankė pirmoji tokių kelionių organizatorių grupė iš Ispanijos, Italijos, JAV, Brazilijos ir Portugalijos. Vilnius paliko jiems didžiulį įspūdį, tad tikimės, kad mūsų sostinė vis stipriau įsitvirtins piligriminių kelionių žemėlapyje. Praėjusią savaitę skleidėme žinią apie tai, kad vienos svarbiausių Dievo Gailestingumo savaitės Mišių bus transliuojamos internetu iš Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės. Mūsų žinia socialiniuose tinkluose pasiekė pustrečio šimto tūkstančio žmonių – italų, vokiečių, lenkų, o specialiai šiai temai sukurtame interneto svetainės puslapyje apsilankė daugiau nei 3000 žmonių“, – sako „GO Vilnius“ vadovė. 

Vilniuje iki šiol išlikęs Šv. Faustinos namelis kasmet pritraukia apie 30 tūkst. lankytojų, o kaimyninėje Lenkijoje esanti Krokuvos Dievo Gailestingumo šventovė sutraukia apie 2 mln. religiniais objektais besidominčių žmonių. Įvertinus milžinišką religinio turizmo potencialą „Keliauk Lietuvoje“ drauge su „Kurk Lietuvai“ išvystė religinio turizmo produktą, kurio apimtyje – ir „GO Vilnius“ projektas „Vilnius - Dievo Gailestingumo miestas“, ir kiti Lietuvos piligriminiai objektai bei religinės vietovės.

Kiekvienas galime nešti Gailestingumo žinią pasauliui 

Dėl istorinių aplinkybių keliems dešimtmečiams likęs už „geležinės uždangos“ augančius piligrimų srautus Vilnius jau skaičiuoja tūkstančiais. „Žmonėms labai svarbus tas autentiškas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį tapant dalyvavo pati šventoji Faustina. Jei mes, kiekvienas lietuvis katalikas, neštume tą Gailestingumo žinią pasauliui ir sugebėtume pritraukti tuos milijoninius srautus, kuriuos pritraukia Fatima, Lagevnikai, manau, kad ta situacija labai greitai pasikeistų. Turime idėjų, infrastruktūrinių projektų, Vilniaus m. savivaldybė įsitraukė į pačios idėjos sklaidą. Bendradarbiaujant su Lenkija šis pamaldumas gražiausiai atsiskleistų tarptautiniame piligriminiame kelyje, tai būtų puikus projektas, atskleidžiantis istoriją. Gi niekas neatsakys į klausimą, kodėl vienuolė Faustina iš Lenkijos atvyko į Vilnių ir kodėl būtent Vilniuje pagal jos viziją buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Ši istorija yra be galo įdomi ir gali sujungti abi valstybes“, – teigia I. Čaikauskienė.

Šiuo metu Nacionaliniuose turizmo vartuose www.lithuania.travel devyniomis - lietuvių, anglų, rusų, lenkų, latvių, prancūzų, italų, japonų ir vokiečių – kalbomis skelbiama informacija apie Vilniuje esančią Dievo Gailestingumo šventovę, saugančią šventą paveikslą, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą Šiluvoje, Kryžių kalną Šiauliuose, Trakų baziliką ir daugelį Lietuvos vienuolynų. Religinis turizmas ypač svarbus kaimyninėje Lenkijoje, tad šalyje artimiausiu metu planuojama vykdyti komunikacijos kampaniją, kurios ašis - būtent Dievo Gailestingumo paveikslas.