Vysk. Arūnas Poniškaitis.

Laimos Penek nuotrauka

Esame gavę gyvybės dovaną, kad taptume žmoniškesni – ne tik tada, kai tai atrodo lengva, paprasta ir nieko nekainuoja, bet ypač tada, kai sunku, kai tai pareikalauja pastangų. Taip pasitinkant Gyvybės dieną sako Lietuvos vyskupų konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vysk. Arūnas Poniškaitis.

Anot Pradžios knygos, Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. „Tokiu vaizdu Pradžios knygos pasakojimas pristato žmogaus gyvybės dovaną, kuri ateina iš Dievo. Kiekvienas įkvėpimas primena, kad gyvenimą turime ne iš savęs. Kiekvienas iškvėpimas primena, kad gyvename ne sau“, – pabrėžia ganytojas.

Pasak vysk. A. Poniškaičio, būdamas Dievo paveikslu, žmogus taip pat yra pašauktas dovanoti gyvenimą: „Pastangos saugoti ir gelbėti žmogaus gyvybę nurodo į Dievą. Kai dairomės laiko ženklų, kalbančių apie Dievą šiandien, ši yra viena iš sričių, kur galime Jį sutikti.“

Gyvybės dovana nustebina veržlumu, gebėjimu prisitaikyti, pakelti iššūkius ir juos įveikti. Kita vertus, ji yra ir stebėtinai trapi. Vyskupo žodžiais, tai dovana, kurios potencialą svarbu panaudoti prasmingai, bet kurią taip pat reikia ir saugoti.

„Dažnai susiduriame su įvairiais iššūkiais: ligos, nedarbas ir finansiniai sunkumai, tarpusavio santykių krizė, nerimas dėl savo ar artimųjų ateities, nuovargis. Ko gero, pats pavojingiausias yra nebematymas prasmės. Tad Gyvybės diena, kurią minime paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį, yra proga prisiminti, kad mano gyvenimas turi prasmę. Net ir su visais jo ribotumais, sunkumais, klaidomis. Beprasmiška būtų tik nesimokyti iš klaidų“, – sako LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas A. Poniškaitis.

Unsplash.com nuotrauka

Ganytojo žodžiais, esame gavę gyvybės dovaną, kad taptume žmoniškesni – kad mumyse labiau išryškėtų Dievo paveikslas. Tai reiškia – kad labiau mylėtume. Ypač tada, kai tą daryti būna sunku.

„Šiai misijai reikia viso gyvenimo, o ne tik „sėkmingų“ jo epizodų. Kiekvieną dieną yra prasminga klausti ne ar galiu šioje situacijoje būti žmoniškas, mylėti, bet kaip, kokiu būdu galiu toks būti. Kasdien turiu priimti save tokį, koks esu, ir atsigręžti į kitą: į Dievą ir žmogų, kad būčiau išgirstas ir išgirsčiau, paprašyčiau pagalbos, ją priimčiau ar ją pasiūlyčiau ir suteikčiau. Esame labai susiję vieni su kitais. Net ir silpniausieji, neįgalūs bendruomenės nariai yra ne kliuvinys stipresniesiems, bet šansas jiems būti žmoniškesniems. Elgdamiesi su kitais žmonėmis kaip su daiktais – naudingais ar nenaudingais – patys „sudaiktėjame“. Ir atvirkščiai: esame tuo labiau pažengę kaip žmonės, kuo labiau gebame būti atsakingi vieni už kitus, ypač silpniausiuosius“, – atkreipia dėmesį vysk. A. Poniškaitis.

Balandžio 26-ąją, Gyvybės dieną, vyskupas kviečia prisiminti, dėl ko yra prasminga gyventi: „Teprisipildo širdis dėkingumo ir vilties. Pradėkime kiekvienas nuo savęs, tačiau nepasilikime ties savimi. Atraskime tuos, kuriuos mylime ir kurie mus myli. Ir teatgyja mumyse gyvybės alsavimas, kurį įkvepia Dievas.“

Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė.

Silvijos Knezikytės nuotrauka

Lietuvos šeimos centras Gyvybės dienai kasmet pasirenka vis kitą temą. Šių metų tema –  „Bendrystė – gyvybės šaltinis“.

Pasak Lietuvos šeimos centro vadovės Vijoletos Vitkauskienės, nors šiuo metu esame atskirti vieni nuo kitų fiziškai – kiek meilės plūsta skambučiais ir socialiniais tinklais! Kiek neramių, ilgesingų, jaukių, palaikančių pokalbių paskutinį mėnesį vyko!

„Tie pokalbiai ir yra meilė, maitinanti gyvenimą. Žmonės greitai atrado, kuo kiekvienas gali prisidėti krizės akivaizdoje: kas picomis, kas stabdydamas darbą, kas kurdamas brėžinius apsaugoms, kas savanoriaudamas, o kas dainuodamas. Ir visų taip reikia – visų iki vieno: ir valytojų, ir naujausių technologijų specialistų! Ačiū kiekvienam! Dar norisi paraginti visus – kiekvieną dieną, kad ir kokia ji būtų, pasidžiaukime savimi ir artimaisiais, padrąsinkime vieni kitus, paprašykime pagalbos ir padėkime patys. Galiausiai, malda Dievui sustatys viską į savas vietas, nuims nereikalingas naštas nuo mūsų pečių“, – sako V. Vitkauskienė.

Lietuvos šeimos centras pakvietė žmones išreikšti padėką visiems, prisidedantiems prie gyvybės išsaugojimo šiuo nelengvu metu, ypač dirbantiems priešakinėse gretose kovoje už gyvybę.

Sekmadienį švenčiant Gyvybės dieną tikintieji jungsis į bendrą maldą už viso pasaulio žmones, kurie rūpinasi ligoniais, kad Dievo paguoda ir meilė sustiprintų medicinos darbuotojus, kovojančius dėl kiekvienos gyvybės, melsis už besilaukiančias mamas, šeimas, vienišus, senus ir sunkiai sergančius žmones, kad Dievo gydantis prisilietimas suteiktų jiems vilties.

Gyvybės diena Lietuvoje švenčiama nuo 1998 metų paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį. Šventę 1991 metais inicijavo Kardinolų konsistorija, ją visame pasaulyje išpopuliarino šventasis popiežius Jonas Paulius II.

Lietuvos šeimos centro informacija