pixabay.com

Romos katalikų tikėjimas suteikia šiuos psichologinio atsparumo išteklius: saugumą, pasitenkinimą, bendrumą, mirtingumo pripažinimą ir atvirumą patirčiai“, – savo disertacijoje „Vyresnio amžiaus Romos katalikų tikėjimas: tipai, raiška gyvenimo eigoje ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui“ teigia psichologė dr. JOANA BUTĖNAITĖ. Nors 90 proc. Lietuvos gyventojų nurodo, kad jų dvasinius poreikius patenkina Bažnyčia, tačiau tik 44 proc. tiki asmeniniu Dievu ir tik 22 proc. meldžiasi dažniau nei kartą per savaitę. Remdamasi Europos vertybių tyrimu psichologė dr. Joana Butėnaitė pažymi, kad Europos šalių kontekste mes užimame pirmaujančią vietą vertinant dvasinius poreikius, kuriuos patenkina Bažnyčia. Tačiau, vertinant tikėjimą asmeniniu Dievu, lietuvius pralenkia Lenkijos, Turkijos ir Italijos gyventojai, nors mūsų rezultatai aukštesni už Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Estijos ar Latvijos gyventojų. Praktikuojančiųjų kasdienę maldą daugiausia yra Turkijoje, Rumunijoje, Moldavijoje, kiek mažiau Lenkijoje, o lietuviai ją praktikuoja panašiai kaip ir kitos sekuliarios Europos valstybės.  

Tikėjimui svarbią reikšmę turi kiekvienos šalies istorinės ir kultūrinės aplinkybės, vyraujančios religinės tradicijos ir praktikos, sako dr. J. Butėnaitė. Pastarąjį šimtmetį Europoje vyresnio amžiaus Romos katalikai patyrė daugiau smurto bei mažiau religinės paramos nei jų protėviai. Nors sovietmečiu prievarta brukama ideologija stengėsi sužlugdyti religiją ir ją praktikuojančiuosius, atgavus Nepriklausomybę lietuviams atsirado galimybės atvirai skelbti religinę tapatybę ir be apribojimų atlikti religines praktikas (pvz., krikštytis, priimti bažnytinę santuoką ir t. t.). Taip pat išsiplėtė Romos Katalikų Bažnyčios veikla, kas lėmė formalų tikinčiųjų pagausėjimą. Tačiau, pasak mokslininkės, reikia pabrėžti, kad, nors Lietuvos gyventojai turi stiprias tikėjimo tradicijas, tačiau savo gyvenime jie stokoja sąmoningos religinės praktikos,liberalėja jų požiūris į religinį tikėjimą, jie atsisako tradicinio religingumo, kuris tampa asmeninio pasirinkimo ir apsisprendimo reikalu. 

Psichologė Joana Butėnaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vyresnio amžiaus asmenys laikomi viena iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių, nes susiduria su įvairiais psichologiniais iššūkiais: artimųjų mirtimis, gedulu, akistata su savo mirtimi, vienišumu, egzistenciniu nerimu, depresiškumo ir suicidiškumo rizika. „Remiantis sociologų atlikto tyrimo rezultatais, Lietuvoje lankymasis šv. Mišiose ar kituose religiniuose renginiuose yra viena reikšmingiausių vyresnio amžiaus žmonių socialinių veiklų, kuriose dalyvauja 4 iš 5 asmenų, – teigia dr. J. Butėnaitė. – Šio amžiaus žmonės gausiau dalyvauja religiniame gyvenime nei kitų amžiaus grupių, tokiu būdu jie gali patenkinti savo psichologinius, socialinius ir egzistencinius poreikius bei jaustis mažiau vieniši. Religinės institucijos dažnai teikia jiems skirtas paslaugas ir puoselėja religines tradicijas, kuriose propaguojamos vertybės, puoselėjančios senėjimą bei gerovę.“ 

Psichologijoje stokojama tyrimų apie religinį tikėjimą 

Paklausta, ar Lietuvoje pakanka tyrimų apie vyresnio amžiaus asmenų psichologinio atsparumo ir religingumo sąsajas, dr. J. Butėnaitė teigia, kad Lietuvoje atliekami pavieniai tyrimai skirtingose psichologinio atsparumo ar religingumo tyrimų srityse, tačiau stokojama tyrimų psichologijos mokslo srityje. Pasak psichologės, dauguma tyrimų apie religingumą, dvasingumą ir tikėjimą nagrinėja tarpusavio ryšius bei jų įtaką jaunesnio amžiaus asmenų grupėse bei remiasi funkciniu požiūriu, t. y. atliekami ritualai, priklausymas organizacijai, neatsižvelgiant į vidinę psichologinio atsparumo perspektyvą. „Mažai dėmesio skiriama vyresnio amžiaus asmenims. Tyrimuose pasigendama platesnio religinio tikėjimo supratimo, nes labai paviršutiniškai kalbama apie religinį tikėjimą kaip Bažnyčios lankymą ar apsiribojama praktikuojama religija. Atlikti tyrimai neleidžia įvertinti pačių vyresnio amžiaus asmenų perspektyvos, neaptikta tyrimų, kurie išsamiai nagrinėtų religinio tikėjimo reiškinį vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Todėl lieka neaišku, kaip religinis tikėjimas padeda išlikti psichologiškai atspariems vyresniame amžiuje“, – sako tyrėja, savo kokybiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 7 asmenys, gyvenę tame pačiame istoriniame ir kultūriniame laikotarpyje, siekianti atskleisti, kaip religinis tikėjimas padeda vyresnio amžiaus asmenims išlikti psichologiškai atspariems. Šiame darbe mokslininkę domino trys dalykai: kokiais tikėjimų tipais pasižymi praktikuojantys vyresnio amžiaus Romos katalikai, kaip šis tikėjimas pasireiškia jų gyvenime ir koks yra tikėjimo turinys bei jo reikšmė asmenų psichologiniam atsparumui. 

Tikintis asmuo yra tarsi medis...“ 

M. Aukštkalnytės nuotr.

„Psichologinis atsparumas yra pagrindinė žmogaus adaptacijos sistema, kuri aktuali vyresnio amžiaus asmenims. Mano darbe psichologinis atsparumas yra apibūdinamas kaip dinamiškas procesas, kuris apima gebėjimą panaudoti turimus vidinius išteklius, įveikiant gyvenimo sunkumus, teigiamai prisitaikyti, išlaikyti stabilią psichologinę būseną, išgyventi patirtis ir teigiamas emocijas“,– sako dr. J. Butėnaitė. Ji tvirtina, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių nėra psichologiškai ir dvasiškai pasirengę gyvenimo trukmės pailgėjimui ir negatyviai suvokia senatvę, neįvertindami šios gyvenimo dovanos. Stiprinant jų psichologinį atsparumą vyresniame amžiuje, susidaro galimybė jiems palankiau vertinti savo psichologinę ir fizinę sveikatą. Kiti tyrimai nurodo, kad vyresnio amžiaus asmenų psichologinis atsparumas prognozuoja jų geresnę gyvenimo kokybę ir yra svarbus sėkmingam psichosocialiniam prisitaikymui. 

„Tikintis asmuo yra tarsi medis...“– tokią metaforą vartoja J. Butėnaitė. Savo darbe ji cituoja garsųjį psichoanalitiką Carlą Gustavą Jungą: „Gyvenimas man visados atrodė lyg augalas, gyvenantis savo šaknies dėka. Jo tikrasis gyvenimas nematomas, jis slypi šaknyje. Tai, kas išauga virš žemės, gyvuoja tik vasarą. Rudenį jo nebelieka – tai trumpalaikis reiškinys. [...] Vis dėlto niekada nepraradau nuojautos, kad kažkas už šio kitimo gyvena ir išlieka. Tai, ką regime, yra žiedas, kuris nuvysta. O šaknis lieka.“ 

Mokslininkės atliktas tyrimas atskleidė vyresnio amžiaus asmenų religinio tikėjimo patirtį per jųdvasinio patyrimą, asmeninį santykį su Dievu, socialinę ir religinę veiklą, moralines vertybes ir jų puoselėjimą, požiūrį į gyvenimą, gyvenimo prasmės išteklius. „Tai yra tarsi asmens šaknys, tačiau ši dalis dažnai nematoma,– sako mokslininkė. – Romos katalikų tikėjimas suteikia šiuos psichologinio atsparumo išteklius: saugumą, pasitenkinimą, bendrumą, mirtingumo pripažinimą ir atvirumą patirčiai. Tai yra asmens vainikas ir šakos – regimoji dalis. Religinis tikėjimas, stiprinantis vidinį psichologinį atsparumą, padeda įveikti krizę, stiprinti gerovę ir įprasminti gyvenimą. Tai yra tikinčio asmens kamienas, kuris sujungia jo religinį tikėjimą su psichologinio atsparumo ištekliais.“ 

Kiekviename žmoguje – tai Kristaus veidas. Tai čia, galvoju, tai Kristus. Tai Dievo kūrinys. Tai Jis šalia manęs eina...“ (tyrimo dalyvės citata) 

Religingų ir nereligingų asmenų psichologinis atsparumas 

Nors J. Butėnaitės tyrimas neanalizavo skirtingų grupių – religingų ir nereligingų asmenų – psichologinio atsparumo, tačiau Liniauskaitės ir bendraautorių tyrimas atskleidžia, kad subjektyvus savęs kaip tikinčiojo vertinimas prognozuoja psichologinę gerovę suaugusiųjų imtyje, tad tikinčiųjų psichologinė gerovė geresnė už netikinčiųjų. Galima kelti prielaidą, kad tikintieji, pasižymintys geresne psichologine gerove, turėtų būti psichologiškai atsparesni. Tyrime dalyvavusi moteris dalijasi: „Na, tikėti Jėzumi. Ramiau, geriau, kai pasitiki Juo. Pasišneki per maldą.“ Įvairių tyrimų rezultatai patvirtina, kad dvasingumas ir religingumas yra stiprūs psichologinio atsparumo veiksniai, prisidedantys prie šio atsparumo stiprinimo vyresniame amžiuje. Dvasinis matmuo yra svarbus sprendžiant psichologines problemas ir stiprinant psichikos gerovę. 

pixabay.com

Tačiau nereligingi asmenys irgi gali būti psichologiškai atsparūs, nors ir nenaudoja dvasingumo ar religingumo kaip įveikos būdų. Jie gali naudotis kitais psichologinio atsparumo veiksniais – tokiais kaip aktyvi įveika, gyvenimo prasmės ir tikslo supratimas, ištvermės skatinimas, optimizmo, humoro, neigiamų situacijų ir emocijų priėmimo ugdymas, pozityvių emocijų, dėkingumo, savivertės ir socialinės paramos puoselėjimas. J. Butėnaitės nuomone, šie veiksniai vis dėlto negali pilnai atsakyti į egzistencinius klausimus ar patenkinti egzistencinių ir dvasinių poreikių. Kaip teigė V. E. Franklis, orientuotos į prasmę psichoterapijos autorius, gyvenimo prasmė gali būti patiriama per kančios priėmimą. Būtent religinis tikėjimas gali padėti priimti neišvengiamus sunkumus bei kartu įprasminti savo gyvenimą per kančią. Vienos vyresnio amžiaus moters žodžiais: „Priimu kaip savo likimą, kaip man duota, mano toks likimas. Kiekvienam savo kryžius, ir Dievulis pamatuoja pagal pečius, kad dar galiu pakelti...“

Gyvenimo prasmė kyla iš tikėjimo Dievu 

J. Butėnaitė teigia, kad vyresnio amžiaus Romos katalikų gyvenimo prasmė kyla iš jų tikėjimo Dievu. „Tikrai lėktuvas be vairo, jeigu tikėjimo nėra“, – tokias ir panašias mintis kelia tyrimo dalyviai.Pasak mokslininkės, ypač didelę reikšmę šiam tikėjimui daro jos apklaustų žmonių moralinės vertybės bei asmeninis santykis su Dievu. Gyvenimo įprasminimas per tikėjimą suteikia vyresnio amžiaus asmenims pasitenkinimą, bendrumą ir teigiamą santykį su mirtimi: Na tai va gyvenimas tai – vartai. Pro tuos vartus išeinam ir nueisim į kitą gyvenimą. [...] Tik jis pasikeis, o mes gyvensim kitokį gyvenimą.“

Tikėjimas padeda įgyvendinti savo pašaukimą, kuris yra Dievo dovana: „Gyvenimas yra Dievo dovana ir džiaugtis juo reikia, ir kaip jis gali būti beprasmis. Vis tiek Dievulis sukūrė ir kiekvienam davė kažkokią užduotį“, – tokią gyvenimo prasmę įžvelgia viena tyrimo dalyvių.

 

Šiuo metu atliekamas tyrimas „60+ PANDEMIJOS AKIVAIZDOJE“. Jo tikslas yra atskleisti iššūkius, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus asmenys, ištirti tikėjimo vaidmenį bei įvertinti psichologinio atsparumo poveikį plintančio koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Dr. Joana Butėnaitė kviečia dalyvauti šiame tyrime, užpildant anketą: https://forms.gle/nj5ZdLeakQssbirb8. Susidomėjusiuosius kviečiame susisiekti el. paštu: joana.but@gmail.com.