EPA nuotrauka

Lietuvos Vyriausybė, COVID-19 epidemijos pradžioje teigusi, kad kaukės nuo viruso neapsaugo ir jų nešioti nereikia, po kelių savaičių kardinaliai pakeitė savo poziciją ir ne tik paskelbė, jog nešioti kaukes privaloma, bet už šio reikalavimo nevykdymą numatė baudą, prilygstančią šiurkščiausiems karantino pažeidimams. Iki dabar socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi senų spaudos konferencijų vaizdo įrašais, kuriuose sveikatos apsaugos ministras ragina nepirkti kaukių, išlikę ir Užkrečiamųjų ligų, ir AIDS centro plakatai, kuriuose sakoma nedėvėti kaukių, jei nejaučiama ligos simptomų. Natūraliai kyla klausimas: kas atsitiko, ar atsirado naujų medicininių duomenų, sąlygojančių tokį politikos pasikeitimą? O jei ne, kada Vyriausybė sakė netiesą – anksčiau ar dabar? Dauguma Europos šalių vyriausybių iki šiol laikosi pozicijos, kad privalomas visuotinis kaukių dėvėjimas – nereikalingas. O sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijos leidžia daryti išvadą, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybės pozicija – moksliškai nepagrįsta.

Kodėl visuotinis kaukių nešiojimas nerekomenduotinas? Nuo viruso patikimai apsaugo tik respiratoriai. Kaukių veiksmingumas – labai mažas. Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos energetikos instituto atliktų tyrimų duomenimis, medicininė kaukė sulaiko tik 14–19 % smulkių viruso dalelių, savadarbių kaukių efektyvumas nesiekia nei 10 %. Daugelis kaukių nešiojimo šalininkų atšauna – nors ir labai menkai, bet kaukės vis tiek padeda, o kovoje su virusu būtina griebtis net šiaudo. Deja, šią menką apsaugą kaukės suteikia tik su sąlyga, kad jos bus nešiojamos taisyklingai. O netaisyklingai nešiojamos kaukės gali net pakenkti. Taip, jūs perskaitėte teisingai, ir tai ne konspiracijos teorijų skleidėjų pramanas, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) perspėjimas: medžiaginės kaukės gali padidinti infekcijos tikimybę dėl jose besikaupiančios drėgmės ir užsilaikančio viruso.

Neigiamų kaukių nešiojimo padarinių ECDC nurodo ir daugiau: netaisyklingas kaukės nusiėmimas ir utilizavimas gali padidinti užsikrėtimo tikimybę. Nešiodami kaukę, žmonės ima dažniau liesti veidą ir ją taisytis, taip vėlgi perduodami užkratą. Be to, kaukių nešiojimas sukelia apgaulingą saugumo jausmą, ir žmonės nevalingai ima nebesilaikyti saugios distancijos. ECDC įvardina ir galimus kaukių nešiojimo pliusus – jos gali sumažinti viruso sklaidą tarp asimptomatinių nešiotojų, tikslinga svarstyti tokios priemonės taikymą uždarose erdvėse, kuriose būna daug žmonių – parduotuvėse, viešajame transporte. Tačiau pažymima, kad įrodymai apie kaukių nešiojimo duodamą naudą yra labai riboti ir netiesioginiai. Todėl Europos Sąjungos valstybės raginamos įvertinti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas kaukių nešiojimo pasekmes.

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pateikia konkretesnių rekomendacijų, tiesiogiai pasakydama, kad sveikiems žmonėms kaukių dėvėti nereikia, ir rekomenduoja jas dėvėti tik tiems, kurie jaučia kvėpavimo takų infekcijos simptomų. Taip pat jas turėtų nešioti žmonės, tiesiogiai kontaktuojantys su asmenimis, kuriems diagnozuota COVID-19 infekcija. Dažnai tenka išgirsti sakant, kad PSO pateikė tokias rekomendacijas tik dėl to, kad kaukių nepritrūktų medicinos įstaigoms. Netiesa – tiek PSO, tiek ECDC yra įvardinę kaukių trūkumą kaip argumentą, bet jis yra ne vienintelis ir ne pagrindinis, o tik vienas iš daugelio.

Didžioji dalis Europos valstybių vadovaujasi šiomis rekomendacijomis ir privalomo visuotinio kaukių dėvėjimo nėra įvedusios. Kai kurios netgi pateikia imperatyvią rekomendaciją, kad asmenims, kurie nejaučia simptomų, kaukių nešioti nereikia. Tai – Norvegija, Danija, Švedija, Olandija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Serbija, Bulgarija, Latvija, Estija. Dar kelios valstybės yra paskelbusios, kad kaukių dėvėjimas jų piliečiams yra rekomenduojamas, bet neprivalomas. Tai – Prancūzija, Airija, Kroatija. Keletas valstybių reikalauja dėvėti kaukes, bet tik tam tikrose konkrečiai įvardintose vietose – viešajame transporte, parduotuvėse, uždarose įstaigų patalpose. Tokią politiką yra pasirinkusios Italija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Portugalija, Graikija, Vengrija, Rumunija. Ir tik keturios valstybės Europoje yra įvedusios privalomą kaukių dėvėjimą visur – Čekija, Slovakija, Lenkija ir Lietuva.

Dauguma valstybių kaukių dėvėjimo reikalavimus įvedė gana neseniai, tačiau tai nebuvo karantino režimo griežtinimas. Priešingai, jose anksčiau galiojo dar griežtesnės priemonės – visiškas draudimas išeiti iš namų ir lankytis viešose vietose. Šiuo metu visos valstybės karantino apribojimus švelnina, o kai kurios, pavyzdžiui, Bulgarija, anksčiau galiojusį kaukių dėvėjimo reikalavimą visai panaikino. Turint omenyje, kad net labiausiai nuo viruso nukentėjusios valstybės – Italija, Ispanija – kaukes dėvėti reikalauja tik viešajame transporte ir viešojo naudojimo uždarose patalpose, Lietuvos Vyriausybės atkaklus kartojimas, kad kaukės būtinos visur – darosi vis labiau neadekvatus esamoje epidemiologinėje situacijoje.

Valstybių, kurios dėvėti kaukių nerekomenduoja, oficialios svetainės yra labai išsamios, detaliai paaiškinančios tokių sprendimų motyvus ir atsakančios į dažnai kylančius klausimus. Štai Jungtinės Karalystės parlamento svetainėje yra pateikiama visų klinikinių tyrimų, skirtų įvertinti kaukių dėvėjimo efektyvumą, apžvalga ir padaroma išvada, kad įrodymų, patvirtinančių kaukių dėvėjimo naudą, nėra. Danijos vyriausybė šiuo metu pati finansuoja klinikinį tyrimą, skirtą patikrinti, ar kaukės padeda sulėtinti COVID-19 viruso plitimą. O privalomo kaukių dėvėjimo šalininkai savo sprendimus dažniausiai grindžia tik emocingais pareiškimais ar nekorektiškais palyginimais.

Keliautoja su apsaugine kauke ir drabužiais laukia oro uoste.

EPA nuotrauka

Visi šaltiniai pabrėžia, jog kaukes būtina taisyklingai dėvėti norint, kad jos duotų teigiamą efektą. Būtina kaukę tiek taisyklingai užsidėti, tiek keisti kas dvi valandas, tinkamai nusiimti ir utilizuoti, dezinfekuoti rankas, po to, kai lietėte kaukę. Reikalavimai gana griežti ir plačiajai visuomenei sunkiai įgyvendinami. Būtent šią aplinkybę mini kai kurios sveikatos apsaugos institucijos, kaip argumentą prieš visuotinį kaukių dėvėjimą. Iš tiesų, norint taisyklingai kaukes dėvėti, reikia disciplinos ir įgūdžių, kurių didžioji visuomenės dalis neturi. Todėl privalomas kaukių dėvėjimas dažnai pavirsta į farsą, nepagerinantį epidemiologinės situacijos, nes dauguma žmonių jas dėvi netinkamai. Tą akivaizdžiai matome ir Lietuvoje – daugelio praeivių kaukės nedengia nosies ar visai nusmukusios ant smakro. Ir tokį vaizdą galime stebėti ne tik išėję į gatvę, o netgi Seime. Tai reiškia, kad problema kyla ne dėl piktybinio karantino režimo nesilaikymo, kaukių taisyklingai nesugeba dėvėti netgi žmonės, kurie nori būti pavyzdžiu.

Sprendimai, priimti dėl kaukių dėvėjimo, irgi parodo valstybės požiūrį į savo piliečius. Pavyzdžiui, Belgija visiems gyventojams nemokamai išsiuntinėjo kaukes. Ispanija, įvedusi privalomą kaukių dėvėjimą viešajame transporte, pradėjo nemokamai dalinti kaukes keleiviams. O Lietuvos Vyriausybė grasina baudomis ir užsiima kaukių dėvėjimo reguliavimu paplūdimiuose.

Daugelis Lietuvos Vyriausybės sprendimų dėl epidemijos nusipelno kritikos, kai kurie – daug svarbesniais klausimais nei kaukių dėvėjimas, galbūt dėl to šis klausimas dažnai lieka nuošalyje. Tačiau jis gerai parodo, kad Vyriausybė neturi nuoseklios epidemijos valdymo strategijos, ignoruoja kompetentingų institucijų rekomendacijas ir taiko neadekvačius apribojimus, labiau primenančius veiklos imitaciją nei realią pagalbą savo piliečiams.