Kauno miesto teatras, kuriem 1920 m. gegužės 15 d. vyko steigiamojo Seimo atidarymo posėdis. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečiui. Visą parodą apžiūrėti galite paspaudę čia.

Šiais metais sukanka 100 metų, kai buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas, įtvirtinęs Lietuvoje parlamentinę demokratiją ir padėjęs svarbiausius nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Tai pirmas kartas mūsų šalies istorijoje, kai surengti visuotiniai, tiesioginiai, slapti ir lygūs rinkimai.

Rinkimai į Seimą vyko 1920 m. balandžio 14–16 dienomis. Jų rezultatai ryškiai atspindėjo to meto Lietuvos visuomenės sluoksnių, įvairių grupių interesus bei įtakas. Daugiausia vietų Steigiamajame Seime laimėjo Krikščionių demokratų blokas, gavęs 59 vietas. 29 vietas Seime užėmė Valstiečiai liaudininkai, 14 vietų atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai ir 10 – tautinių mažumų atstovams. Istorinę 1920 m. gegužės 15-ąją, 18 val. 15 min. Kauno miesto teatro rūmuose prasidėjo pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Steigiamojo Seimo pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Tą pačią dieną Steigiamasis Seimas paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją, kuri iš esmės atkartojo 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą. Steigiamasis Seimas posėdžiavo dvejus metus. Tiesioginės Lenkijos agresijos prieš Lietuvą metu, 1920 m. spalio mėn.–1921 m. sausio mėn., veikė Mažasis Seimas, nes nemaža dalis Steigiamojo Seimo narių dalyvavo nepriklausomybės kovose.

Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas. Lietuvos valstybės tarybos priimtas 1919 spalio 30 d. 1919 m. lapkričio 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį ir pradėjo lietuvių tautos valstybinio gyvenimo metus. Iki 1922 m. rudens surengti 257 plenariniai posėdžiai, per juos buvo priimta apie 300 teisės aktų. Steigiamojo Seimo veiklos laikotarpiu sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis, Lietuvą de jure pripažino daugelis valstybių. Nuo 1921 m. rugsėjo mėn. Lietuva – Tautų Sąjungos narė.

1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą. Žemės reforma padėjo modernizuoti svarbiausią šalies ūkio šaką, sustiprinti ūkininkų padėtį. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Jos originalas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve. Lietuvos Valstybės Konstitucija yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentas. Dar vienas įsimintinas Steigiamojo Seimo nuopelnas yra nacionalinės valiutos – lito – įvedimas. 1922 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Piniginio vieneto įstatymas, rugpjūčio 11 d. – Lietuvos banko įstatymas. Apyvartoje naujieji pinigai pasirodė 1922 m. spalio 2 d.

Šis Seimas svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus (įvedė Lietuvoje metrinę matų, saikų ir svorių sistemą, Vidurio Europos laiką ir kt.), įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą.

Britų karo misijos Kaune 1920 m. gegužės 14 d. raštas Lietuvos Respublikos ministrų kabineto vedėjui Stasiui Lozoraičiui dėl bilietų į Stegiamojo Seimo atidarymą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Bilietas nr. 20 Didžiosios Britanijos vicekonsului Ernestui Johnui Harrisonui į Steigiamojo Seimo atidarymą 1920 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, lydimas raitelių eskorto, karieta vyksta į Steigiamojo Seimo atidarymą. 1920 m. Gegužės 15 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka
Steigiamojo Seimo iškilmių momentas. Prie išpuoštų simbolinių vartų tarp išrinktų Steigiamojo Seimo narių ir kitų Lietuvos valstybės pareigūnų centre stovi Respublikos prezidentas Antanas Smetona, už juo kairėje – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas. Kaunas, 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka

Parodą Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė kartu su kolegomis – Kauno regioniniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo informacija