Leidyklos „Žalias kalnas“ nuotrauka

O būna juk, kad jau visai vėlu, o mažylis niekaip nenurimsta, nesumerkia akių ir nenori miego. Nuoširdžiai prisipažinkite, kad kartais pasijuntate bejėgis prieš šį įsisiautėjusį energijos pliūpsnį. Todėl pristatome jums leidyklos „Žalias kalnas“ naujieną – knygelę „Kas kaip miega?“, kuri puikiai migdo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka paskelbė konkursą ir kvietė rašytojus bei dailininkus kurti paveikslėlių knygą 0‒3 metų vaikams. Knygelė „Kas kaip miega“ pateko tarp trijų geriausiųjų, o jos kūrėjai – teksto autorius Algimantas Stankevičius ir dailininkė Inga Dagilė – buvo vieni iš laureatų, kuriuos įvertino dailininkų, dailėtyrininkų, vaikų psichologų, edukologų, literatūrologų komisija.

Šiandien norime pakalbinti abu kūrėjus, kurie gali papasakoti ne tik apie naująją knygą, bet ir skaitymą, ritualus, santykį su vaikais. 

Kodėl miego knyga? Kur mokėtės miego mokslo?

Algimantas Stankevičius: Miego mokslų teko mokytis ekspromtu ir egzaminus laikyti eksternu. Taip susiklostė, kad mano dukrytė beveik iki dvejų metukų mielai užmigdavo su mama. Pirma pamoka ir buvo apie ritualus: jaukus įsitaisymas, pienelis, ir vaikas miega – viskas idealu. Antroji pamoka – iš ritualų išaugama, tuomet reikia naujų. Ateina laikas tėčiui. Aš ieškojau savo būdo, ir pradžia nebuvo labai lengva. Nešiodavau ant rankų ir laukdavau, kol vaikas apsnūs, tada dėdavau į lovytę, bet... miegas neateidavo, tekdavo viską kartoti iš pradžių.

Nešiojimas dukrai patiko, tačiau, kai po tokio jaukumo bac ir jau lovoj, toks grubus perėjimas vaikui netiko. Tada kilo mintis, kad turim palengva eiti prie to neišvengiamo etapo jį prisijaukindami. Taip gimė mūsų ritualas apžiūrinėti namus prieš miegą. Jeigu miega knygos, užuolaidos, kilimas, negi vaikui nesinorės prie jų prisijungti?.. Svarstyti kas kaip miega, tapo Adelės įsitraukimo dalimi. Paveikslai miega kabėdami, knygos vienos į kitas pasirėmę, o kėdės net sėdėdamos sugeba užmigti. Taip ir supratome, kad vaikai saldžiausiai miega savo lovytėse. Trečioji pamoka – ritualai puikiai veikia, jei jie yra įtraukiantys, viena dalis nuosekliai keičia kitą.

Ką vaiko gyvenime reiškia ritualai apskritai? Kam jų reikia?

Manau, beveik tą patį, ką ir suaugusiojo. Pereiti iš vienos veiklos ar būsenos į kitą reikia tinkamu tempu. Ritualas leidžia suprasti, kad baigėsi darbas, prasideda atostogos arba baigėsi naktis ir prasideda diena. Tai ženklai, kuriuos susikuriame patys, kad pažymėtume vidinį pokytį ir jį sąmoningiau priimtume. Vaikas mokosi būti kultūroje per ritualą. Dabar pastebiu, kiek jų šeimoje dar nepavyko sukurti... Per ritualą lengva susitarti su vaiku, kas bus toliau, o vaikui ramiai priimti pokytį, ar tai bus miegas po intensyvaus bėgiojimo, ar išvažiavimas į miestą, nes jis sugeba numatyti kelis žingsnius į priekį. Ką tik mačiau puikų interviu su lakūnu Kairiu, ir jis įvardijo, kad baimes jaučiame, kai susiduriame su nežinomybe. Kūdikiui, vaikui dar beveik nieko nėra savaime aiškaus, todėl kiekviena veiksmų seka, kurią jis gali prognozuoti, atpalaiduoja.

Knyga vaiko gyvenime nuo pat gimimo? Kaip manote, kokia jos reikšmė?

Man labai patiko pasakos vaikystėje, labai anksti išmokau skaityti ir graužiau pasakų knygas, bet jei tuo metu būtų iPadas su Youtube, nežinia, kas būtų labiau patikę. Atsimenu, kad pasinerti į knygos pasaulį ir gyventi vaizduotėje, kuri kyla iš kelių pasakos sakinių, buvo vienas puikiausių vaikystės potyrių. Būtų smagu, jei dabartiniai vaikai mokėtų išnaudoti tai, ką gali suteikti rašytas ir iliustruotas žodis. Suaugusiųjų darbas laiku ir vietoje parodyti galimybes, tad norėtųsi, kad knygų patiems mažiausiems būtų.

„Kas kaip miega?“ – tai jūsų rašymo debiutas. Ar norėsis kurti vaikams daugiau?

Knygos rašymas priminė anekdotą, kai susitinka du režisieriai. Vienas klausia: „Kaip tavo filmas?“ Kitas atsako: „Puikiai, jau sukurtas, beliko nufilmuoti.“

Ėjimo miegoti ritualiuką šlifavome kelerius metus. Jis patikrintas ir esant gerai, ir prastesnei nuotaikai, tiek namuose, tiek svečiuose ar viešbutyje prie jūros. Norėjosi, kad ši patirtis taptų tarsi instrukcija tėvams, bet netyčia susitikome su seniai pažįstama dizainere ir vaikų knygų dailininke Inga, ir ji pamatė tai kaip knygelę. Tada beliko atsisėsti ir surašyti puikiai žinomą tekstą. Užtrukau maždaug penkiolika minučių...

Dar šiuo tuo pasidalinti ateityje norisi, ypač su tėvais. Pavyzdžiui, turime puikiai veikiantį ritualą, leidžiantį pamačius parduotuvėje daugybę nuostabių žaislų, saldainių ir kitų smagumynų išlipti sausiems iš balos. Turbūt būtų naudinga knyga.

Ką jums davė ši patirtis?

Visų pirma suvokimą, kad laikoma mintyje idėja realizuojasi, nesvarbu, kad nesi tos srities profesionalas. Kita, kad kūryba dar malonesnis procesas, kai neprivalai kažką nuveikti pagal sutarties eilutę ir įsipareigojimą klientui.

Ypač buvo smagu, kad galima savo vaikui rodyti, kaip idėjos tampa kūnu. Su dukryte kartu aptarinėjome visus etapus, nuo minties, kad tai galėtų būti tikra knyga, iki eskizų apžiūrėjimo ir džiaugimosi konkurso rezultatais ar išleidimo data, tai tapo dar vienu mūsų bendravimo aspektu.

***

Leidyklos „Žalias kalnas“ nuotrauka
Leidyklos „Žalias kalnas“ nuotrauka

Knyga vaiko gyvenime nuo pat gimimo? Kaip manote, kokia jos reikšmė?

Inga Dagilė: Knyga yra labai geras draugas ir kartu slaptas mokytojas. Kartu su juo vaikas maloniai leis laiką, patirs daug nuotykių, keliaus, išmoks, pažins, atras, išgyvens, klaus ir ieškodamas atsakymų toliau augs. Kuo anksčiau supažindinsime, tuo daugiau galimybių augti suteiksime ir stipresnį ryšį su knyga sukursime. Tad maža kartoninė knygelė kūdikiui yra pirmoji pažintis su kantriu ir atsidavusiu būsimu draugu, kurį pradžioje galima apseilėti, apguguoti, mažomis rankytėmis tapšnoti, vartyti, numesti ant grindų ir, mamai pakėlus, džiugiai vėl draugauti bei patirti naujų dalykų.

Kaip kyla iliustracijų sumanymai, įvaizdžiai, kaip dirbate su knygos tekstu?

Knygos spalvas, nuotaiką, technikos pasirinkimą padiktuoja tekstas. Kartais užtenka istoriją perskaityti, ir mintyse ryškėja vaizdas. Taip buvo ir su šia knygele. Visai netikėtai seniai pažįstamas, bet ilgai nematytas Algimantas, belaukiant, kol karšta arbata šiek tiek atvės, prasitarė apie miego ritualą ir svajonę knygelės forma pasidalinti juo su visais. Vos pradėjus pasakoti apie rituale dalyvaujančius personažus, kurie miega, aš plačiai nusišypsojau ir tą šypseną nešiojaus visą knygelės iliustravimo laikotarpį, nes tai, ką pamačiau, buvo labai miela ir juokinga, vaikams lengvai suprantama. Mačiau kilimą, išsitiesusį ant žemės ir švelniai besikilnojančiu pilvu knarkiantį, mačiau temstant atsipalaidavusius ir sumigusius stalą bei kėdes, laikrodį, kuris budi visą naktį ir stebi. Tai, ką Algimantas papasakojo žodžiais, aš jam dar bepasakojant nupiešiau mintyse, o vėliau perkėliau į knygą. Žinoma, iliustruojant vaizdus šiek tiek koregavau, teko paieškoti spalvinių ar formos sprendimų, keičiau kompoziciją, šriftus, kol pavyko tiksliausiai perteikti vizijos nuotaiką į knygos formatą.

Knygelė skirta užmigti prieš miegą, tačiau ryški ir linksma. Kaip rinkotės jos spalviškumą, detales?

Piešdama šią knygelę siekiau, kad migdymosi ritualas būtų pagrindinė, bet ne vienintelė jos paskirtis. Tad ir spalvas parinkau tokias, kurios būtų universalesnės, gana ryškios, kontrastuojančios su fonu, bet ir jaukios, šiltos. Tokios tinka dar tik pradedančiam žvilgsnį fokusuoti kūdikiui ir vyresniam vaikui.

Siekėte sukurti universalią, tvarumo dėsnius atitinkančią knygą. Papasakokite plačiau, kaip ją galima panaudoti skirtingose situacijose su įvairaus amžiaus vaikais.

„Kas kaip miega?“ žiūrėti, skaityti galima labai įvairiai. Patys mažiausieji, kelių mėnesių kūdikiai, stebėdami kontrastingas, stambių formų iliustracijas, lavina regėjimą, žvilgsnio koncentraciją, pažindinasi su įvairių spalvų dėmėmis. Šiek tiek ūgtelėję mažučiais pirštukais jau gali patys čiupinėti ir vartyti knygelę, taip pažindinasi su tūrinėmis formomis, vartymo procesu, lavėja smulkioji motorika, susipažįstama su daiktais. Dar paūgėjęs vaikas susipažįsta su spalvomis ir veido dalimis, kartoja veidų išraiškas, mokosi įvardyti daiktus, lygina juos su savo turimais.