Nina buvo krikščionė mergaitė, gyvenusi IV a. Manoma, kad ji buvo kilusi iš Kapadokijos Mažojoje Azijoje (nors kiti šaltiniai nurodo Romą, Jeruzalę). Ji buvo paimta į nelaisvę ir nugabenta į Gruziją kaip vergė.

Šioje pagoniškoje šalyje jos gerumas ir skaistumas darė didelį įspūdį; matydami, kaip ji meldžiasi, žmonės klausinėdavo jos apie tikėjimą. Ji trumpai atsakydavo, kad ji garbina Jėzų Kristų kaip Viešpatį. Pasakojama apie stebuklą, kaip pas šventąją atėjo motina su sergančiu kūdikiu, prašydama jį pagydyti. Šventoji pridengė kūdikį savo apsiaustu ir pasakė motinai, kad Jėzus Kristus gali išgydyti baisiausias ligas. Kai ji nuėmė apsiaustą, motina pamatė, kad vaikas visiškai sveikas.

Jos stebuklai taip visus paveikė, jog net karaliui ir karalienei padarė įspūdį. Pasakojama, kad, apsirgus karalienei, ji kreipėsi į Niną. Kai pasveikusi karalienė norėjo Ninai atsidėkoti, ši sakė, kad „tai Viešpaties darbas, ne mano. O jis yra Dievo, pasaulio Kūrėjo, Sūnus“. Karalienė istoriją papasakojusi karaliui, ką krikščionė mergaitė pasakojo apie Jėzų. Netrukus po to per medžioklę karalius pasiklydo rūke. Tuomet jis atsiminė, ką jam buvo pasakojusi žmona. Jis pasakė, kad jei Jėzus Kristus saugiau nuves jį namo, jis patikėsiąs juo. Rūkas iš karto dingo, o karalius ir jo žmona tapo krikščionimis ir padėjo Ninai jos darbuose. Karalius ėmė statyti krikščionišką bažnyčią. Vėliau parašė imperatoriui Konstantinui apie savo atsivertimą. Konstantinas į šią šalį atsiuntė misionierių.

Visa ši istorija apipinta legendomis, tačiau jos esmė turbūt yra tikra. „Romos Martirologijoje“ rašoma, kad paskutinius savo gyvenimo metus Nina (kitur vadinama Kristijona) praleido atsiskyrėliškai gyvendama Kachetijoje, Gruzijoje, vėliau Rusijoje, kur mirė ir buvo palaidota.

Nina, buvusi neturtinga vergė, gerbiama kaip Gruzijos krikštytoja.

Ninos pavyzdys rodo, kaip Dievas net pačias sudėtingiausias situacijas gali paversti į gera.