Komentarai

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »

Priimkite šitą komentarą, kaip paprasto žmogaus. Neesu išsilavinęs, labai sunkiai dėstau savo mintis. Sunkiai išeina įvilkti savo mintis į žodžius.
Viską teisingai vysk. sako. Įsivaizduokime, jei kunigo žodžiuose būtu neviltis, pasimetimas, nerastume jokio žiburėlio gyvo žiburėlio akyse.
Bet štai kame bėda. Gyvo tikėjimo nebėra net pas katalikus. O kartais pastebiu, kad ir pamačius kunigus jo stinga. Aš neseku iš paskos kiekvienam kunigui, todėl negaliu pasakyti, kad tas turi, o tas neturi.
Galiu tik pasakyti iš pamokslo turinio. Dažnas labai užkimštas evangelijos žodžiais. Pateikiamas be gyvenimiškų pavyzdžių, kurį suprastu ir paliestu parapijietį. Žinoma pavyzdžius pamoksle naudoja kunigai, bet tik pavyzdžiai labai tolimi paprastam parapijiečiui. Tad susidaro įspūdis, kad jis yra išgalvotas, knygoje perskaitytas, kieno nors papasakotas.
Kartą ėjau į Šv. Mišias su retai besilankančiu bažnyčioje. Jis priėjo prie vargšo klūpinčio prie Pan. Katedros ir pasakė. Aš tau aukoju vien už tai, kad sugebi ištverti šitą šaltį. O jis tai gerai pažysta visus etatinius Šv. Mišių lankytojus. Štai ateina svetimas ir kalba su juo, o tie etatiniai katalikai net nepakalbina. Nė vardo nežino. Ir mane apėmė toks apmaudas ir gėda. Juk mano akys jį sekė iki netoliese esančio aludės ! Priekaištavo jam , širdis turėjo pasiteisinimą, kad net cento neduočiau.
Visas mano supratimas aukštyn kojomis apsivertė, kai aš pradėjau skaityti knygą kun. Juozas Zdebskis „Gyvenimas mąstymuose: kunigas tarp vagių“. Štai kunigas, štai pavyzdys, štai su kuo aš eičiau ir ištverčiau iki galo.
Mes dažnai susiduriame su klerikaline paslapties skraistę, kuri saugo kunigų nuodėmes, o palieka tiktai gerus pavyzdžius. Galvojama, kad jie atbaidys tikinčiuosius. O štai kun. Juozas Apvaizdos padedamas apsinuogina, parodo koks jis yra iš tiesu. O jis toks pat žmogus, toks pat kaip aš. Klystantis, nuodėmingas. Aš matau, kad suklupęs jis keliasi. Aš tikriausiai iš jo išmokau nusidėjus bėgti pas Kristų atsiprašyti. Ar bent tvirtai sužinojau koks yra kelias į šventumą.
Galiausiai velnias nebelenda su kai kuriomis mane labai varginusiomis nuodėmėmis. Puikiai žino, kas nutiks jei gundys. Kaip mat atsidursiu prie klausyklos.
Šventas ne tas, kuris nedaro nuodėmių, o tas kuris nusidėjęs eina tinkamai atsiprašyti. Atgailauja.
Ir čia pagal šia formule kunigai neina keliu į šventumą. Jie tiesiog nedaro nuodėmių. Tiksliau jie daro, bet slepia nuo mūsų. Juk mes irgi darome tas nuodėmes. O nematydami kaip jūs kunigai keliatės iš jų – negalime iš jūsų pasimokyti.

Malikas, 2013 m. Gruodžio 17 d. 14:25