Vyskupas Kęstutis Kėvalas. Bažnyčios socialinio mokymo principai

2014 m. Gegužės 22 d. | 731 peržiūra | 1 komentaras

Nuo Antikos laikų pabrėžiama, kad bet kuri valstybė turi būti tvarkoma teisingai. Dėl to sutaria visi. Ginčai prasideda, kai bandome suformuluoti, kokią valstybę galima vadinti teisinga? XIX amžiaus pabaigoje  gaires, kaip derėtų  teisingai tvarkyti šiuolaikinę valstybę, pasiūlė ir Katalikų Bažnyčia.

Per daugiau nei šimtą metų šios gairės buvo tikslinamos, aiškinamos, taip susiformavo platus ir gilus Bažnyčios socialinis mokymas. Jo pamatas – siekis kurti tokią viešąją tvarką, kuri leistų skleistis kiekvieno asmens unikalumui, kilnumui, leistų derinti laisvę ir atsakomybę.

Šioje laidoje siūlome vyskupo Kęstučio Kėvalo  pasakojimą apie svarbiausias Bažnyčios socialinio mokymo siūlomas gaires. Neabejojame, kad šis pasakojimas bus įdomus kiekvienam, norinčiam geriau pažinti Bažnyčios socialinį mokymą.

Laida skurta bendradarbiaujant su Iustitia et Pax komitetu Lietuvoje.

 Laidos santrauka:

Nuo Bažnyčios socialinio mokymo pirmojo viešo paskelbimo XIX amžiaus pradžioje buvo suformuluoti aiškūs teisingos visuomenės kūrimo principai, krikščionio viešo veikimo gairės.

 I. Pagarba kiekvienam žmogui, kuri remiasi ne pastarojo nuopelnais, bet prigimtinio kilnumu. Niekada nevalia pamiršti, kad kiekvienas žmogus yra Dievo paveiklas ir jam turi būti teikiama tokia pati pagarba, kaip pačiam Dievui. Skamba kaip trikdantis iššūkis: kaip  žmogui galima reikšti tokią pat pagarbą kaip Dievui? Aišku, kad žmgaus ir Dievo prigimtis skiriasi, tačiau nepamirškime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir kiekviename žmoguje glūdi panašumas su Kūrėju. Tai nėra nuopelnas, bet dovana, kurios neįmanoma ištrinti iš žmogaus prigimties.

 2. Pagarba žmogaus gyvybei. Gyvybės kultūros puoselėjimas. Turime kalbėti ne tik paie negimusios gyvybės puoselėjimą, bet ir pagarbą žmogui kiekviename jo gyvenimo tarpsnyje. Šiandien dažnai susiduriame su sunkumu priimti senatvę oriai, pagarbiai žvelgti į pagyvenusius žmones – tai taip pat gyvybės kultūros dalis.

 3.  Bendradarbiavimas. Visi mes sesame bendruomeninės būtybės, kurioms reikia kitų žmonių. Visi mes susiję ir bendrystė nėra našta, bet būtina kiekvieno iš mūsų sklaidos sąlyga.

 4. Pagalba stokojantiems. Solidarumas tarp žmonių. Jėzus sako, jog tai, ką padarėme kiekvienam iš mažutėlių, į bėdą patekusių, Jam tai padarėme. Aplankyti kalinį, sušelptį stokojantį, padėti sergančiam – tai būtini solidarumo priesakai teisingoje visuomenėje. Kaip ir turtingesnių dalinimąsis su tais, kurie stokoja, tarpusavio pagalba. Vargšai gelbsti turtinguosius, leisdami jiems dalintis, o turtingieji gelbsti vargšus, dalindamiesi.

 5. Subsidiarumo principas.  Tai kartu pasitikėjimas laisvė ir suvokimas, kad pagalba turi auginti, o ne daryti priklausomu.  Šis principas reiškia, kad visuomenė yra kuriama nuo apačios į virus, jog valdžia yra tarnystė, o ne direktyvų teikimas.  Pagalba neturi žmogaus gadinti, bet jį auginti, stiprinti.  Taip pat kiekviena valdžia turi save riboti, neužgožti kitų, leisti kitiems gyventi ir veikti.

 6. Atsakomybė už Kūriniją. Mums Dievas padovanojo pasaulį kaip jaukius namus ir mes atsakingi, kaip su tuo pasauliu elgiamės. Svarbu plėtoti tiek gamtos, tiek žmogaus ekologija, nes santykis su aplinka paprastai atspindi santykį su savimi. Jei gamta bus nuskurdinta, tai mes skurdinsime Dievo liudijimą žmonėms. Mūsų pareiga perduoti kitoms kartoms išpuoselėtus, o ne sugriautus Kūrinijos namus.

 7. Bendrojo gėrio siekis  ir  į jį atsirėmęs socialinis teisingumas. Tokios socialinės aplinkos siekimas, kuri būtų palanki žmogui. Būtina sukurti tokią aplinką žmonėms, jog jie galėtų skleistis, klestėti. Bendrasis geris – tai draugiška žmogui būsena, vienovė įvairovėje.

Temos » Kėvalas
Laidų ciklas » Būti krikščionimi

Susijusios laidos

Vyskupas KėvalasVyskupas Kęstutis Kėvalas. Apie subsidiarumo principą ir valdžios ribas 251 peržiūra | 0 komentarų

Vyskupas Kęstutis KėvalasPokalbiai su Vyskupų Kėvalu (IV) Apie naująją evangelizaciją 465 peržiūros | 0 komentarų

Kauno kunigų seminarijaPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Apie seminariją 531 peržiūra | 1 komentaras

Kun. dr. Kęstutis KėvalasPokalbiai su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Pašaukimas įsiveržė į gyvenimą it viesulas 0 komentarų

Antanas SaulaitisAntanas Saulaitis SJ. Dievas pašaukia ten, kur visiems geriausia 299 peržiūros | 0 komentarų

Aistė ir IgnasAistė ir Ignas (I): Ateitininkai iš Marijampolės 638 peržiūros | 0 komentarų

SaulaitisKun. Antanas Saulaitis. Mintys (I) Apie tikrą tikėjimą. 1757 peržiūros | 1 komentaras

Pagalba daiktaisBažnyčios socialinis mokymas ir dovanojimo kultūros ugdymas 0 komentarų

Donatas PuslysDonatas Puslys. Būti krikščionimi - tai būti kelyje 924 peržiūros | 0 komentarų

Viktorija SilenkovaitėViktorija Silenkovaitė. Tikėjimo kelionėje su muzika 0 komentarų

Būti krikščionimi

Pokalbiai su įvairaus amžiaus, profesijų žmonėmis apie tai, ką jiems reiškia tikėjimas
Ši laida yra laidų ciklo "Būti krikščionimi" dalis. Žiūrėti laidų ciklą »