Mons. Kęstutis Latoža. Žmogaus metamorfozė

Evangelijos ištrauka kalba apie Jėzaus atsimainymą. Anksčiau buvo manoma, jog tai Jėzaus viešojo gyvenimo epizodas: Jėzus užsiveda ant kalno tris mokinius, kad sustiprintų jų tikėjimą prieš besiartinančius kančios įvykius.

Išties čia pateikiama įvykių interpretacija, kuri sekė po Kalvarijos dramos. Evangelija prasideda žodžiais: „Po šešių dienų“. O kas įvyko prieš šešias dienas? Tąkart Jėzus pranešė mokiniams apie artėjančią kančią, kad jo gyvenimo tikslas – dovanoti savo gyvybę.

Biblijoje skaitome, jog šeštą dieną Dievas sukuria žmogų, gimsta žmogus, kuriam dovanojamas gyvenimas. Šios dienos Evangelijoje po šešių dienų mokiniai tampa Jėzaus metamorfozės liudininkais: žemiškomis akimis žiūrint, žmogaus gyvenimą keičia mirtis, tuo tarpu žvelgiant iš Dievo perspektyvos – gimsta naujas žmogus.

Biblijoje kalnas visada reiškia susitikimo su Dievu vietą. Šiandien minimas kalnas simbolizuoja žmogaus vidinę patirtį, kuriai kviečia ir visas gavėnios laikas. Kopiame, kad pasiektume Dievo mąstymą, savo mintis sinchronizuotume su Dievo mintimis.

Pasiekę kalno viršūnę, mistikai susitapatindavo su Dievo mintimis ir jausmais. Nors Evangelijoje minimi trys mokiniai labiausiai kėlė Jėzui rūpestį, bet galiausiai jiems pavyko pakilti iki Dievo mąstymo. Jie pajėgė pasiekti gilų ir stiprų dvasinį ryšį su Jėzumi. Bet ką mokiniai patyrė įžengę į Dievo pasaulį?

Homilijos autorius yra Vilniaus Šv. Onos bažnyčios rektorius