Kun. Arūnas Peškaitis OFM. Susitikimo menas

2011 m. Kovo 27 d. | 1453 peržiūros | Komentarų nėra

"Jėzus užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.

Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) Jėzus jai tarė:
„Jei tu pažintum Dievo dovaną
ir kas yra tas, kuris tave prašo:
'Duok man gerti',
rasi pati būtum jį prašiusi,
ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ Jėzus atsakė:
„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,
ir vėl trokš.
O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,
tas nebetrokš per amžius,
ir vanduo, kurį jam duosiu,
taps jame versme vandens,
trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai“. Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“.  Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: 'Neturiu vyro', nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“. Jėzus atsakė:
„Moterie, tikėk manimi,
jog ateis valanda,
kada garbinsite Tėvą
ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.
Jūs garbinate, ko nepažįstate,
o mes garbiname, ką pažįstame,
nes išganymas ateina iš žydų.
Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, –
kai tikrieji garbintojai
šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.
Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.
Dievas yra dvasia,
ir jo garbintojai
turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.
Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis – Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs“.  Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“

Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“  O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“. Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ Bet Jėzus tarė:
„Mano maistas –
vykdyti valią to, kuris mane siuntė,
ir baigti jo darbą.
Argi jūs nesakote:
'Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis'?
Štai sakau jums:
pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus –
jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.
Jau pjovėjas uždarbį gauna
ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,
kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.
Teisingai priežodis sako:
'Vienas pasėja, kitas nupjauna'.
Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,
į kurį jūs neįdėjote darbo.
Kiti pasidarbavo,
o jūs įstojote į jų darbą“.

Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“. Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas.  Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.

**

Įtaigus evangelinis pasakojimas (Jn 4, 5-42) apie Jėzaus, žydų mokytojo, susitikimą su moterimi prie Jokūbo šulinio viename iš Samarijos miestų perteikia daugiariopą žinią. Šis epizodas yra laikomas Evangelijos skelbimo paradigma. Kalba apie susitikimą, nuo kurio viskas ir prasideda. Susitikimą, kuris yra nepaprastas jau vien tuo, kad radikaliai perkeičia gyvenimą. Bet ar taip lengva susitikti? Kada susitikimas tikrai tampa gyvenimo perteikimu?

Homilijos autorius – Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas.

Bernardinai.TV

Susijusios laidos

Kun. Arūnas Peškaitis OFMKun. Arūnas Peškaitis OFM. Mūsų dykuma 1480 peržiūrų | 2 komentarai

Kun. Arūnas Peškaitis OFMKun. Arūnas Peškaitis OFM. Liūtas ir avinėlis 1044 peržiūros | 0 komentarų

Kun. Arūnas Peškaitis OFMKun. Arūnas Peškaitis OFM. Gyvenimo Dievas 1032 peržiūros | 0 komentarų

Kun. Juozapas Marija Žukauskas OFMKun. Juozapas Marija Žukauskas OFM. Praregėjimo kaina 725 peržiūros | 0 komentarų

Arūnas Peškaitis OFMKun. Arūnas Peškaitis OFM. Širdies klausa 1027 peržiūros | 0 komentarų

Kun. Aurelijus Marija Žukauskas OFMKun. Juozapas Marija Žukauskas OFM. Pirmasis grūdas 0 komentarų

Astijus Kungys OFMKun. Astijus Kungys OFM. Gavėnia - metas apmąstyti prisikėlimo slėpinį 0 komentarų

Kun. Juozapas Marija Žukauskas OFMKun. Juozapas Marija Žukauskas OFM. Dievo pažinimo grūdas 0 komentarų

Kun. Juozapas Marija Žukauskas OFMKun. Juozapas Marija Žukauskas OFM. Ieškokite manęs ir rasite 872 peržiūros | 0 komentarų

Kun. Arūnas Peškaitis OFMKun. Arūnas Peškaitis OFM. Marijos pamokos 709 peržiūros | 0 komentarų

Homilijos

Šventojo Rašto bei religinių švenčių komentarai.
Ši laida yra laidų ciklo "Homilijos" dalis. Žiūrėti laidų ciklą »