Ne kartą teko girdėti išsakant nerimą, jog jaunimas Lietuvoje tolsta nuo Bažnyčios. Tačiau ar tikrai tolsta? O gal ieško savo kelio, savo santykio su Dievu? Jei įdėmiau apsidairytume, pamatytume daug nuostabių jaunų žmonių, kurie savo tikėjimu uždega ir savo tėvus, ir bičiulius. Gal mes tiesiog labiau įpratę pastebėti problemas, o ne vilties ženklus?
Siūlome pokalbį su dviem jaunais žmonėmis, kuriuos drąsiai galima vadinti vilties, tikėjimo ir meilės liudytojais savo aplinkoje.
Virginija gyvena Kretingoje ir yra pranciškoniškojo jaunimo Lietuvoje prezidentė. Paulius gimė Pasvalyje, tačiau dabar jau gali būti vadinamas vilniečiu. Jis groja krikščioniškoje grupėje ICHTUS, dirba tikybos mokytoju ir taip pat priklauso pranciškoniškajam jaunimui.
Neįsivaizduojame gyvenimo be tikėjimo, – teigia šie Šventojo Pranciškaus pavyzdžio stiprinami jauni žmonės.
Šlovinimo vakaras Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Br. Gedimino Numgaudžio OFM katechezė
Monika Midverytė. „Mano gyvenimas – didelis nuotykis su Viešpačiu“
Marius Martynenko. Mano būties centras – Dievas, kurio nuolat ieškau
Laima Bendoraitytė. Džiaugsmas būti krikščionimi
Kun. Antanas Saulaitis SJ: „Būkime žmonės vieni kitiems“
Draugystė – tai tiesos ieškojimas kartu. Pokalbis su Comunione e Liberazione jaunimu
Krikščionybė – tai nuotykis. Pokalbis su Marijampolės jaunimu
Jaunas teatras. „Atviras ratas“
Šventadienio mintys. Šv. Kazimiero šventė jaunimui Vilniuje
Lietuvos Biblijos draugija: 20 metų Žodžio tarnystėje