Komentarai

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »

Nelinksma istorija, ką besakysi, bet džiugu, kad blaivėjat. Sėkmės Jums. Tik nereikia vienašališkai kalbėti apie metadoną, tai bet kokiu atveju geriau, nei gatvės narkotikai. Žinoma, kad reikia siekti visiškos blaivybės, tačiau kelyje į ja keičiant gyvenimo būdą metadonas gali būti naudinga priemonė. Kaip etapas. Ne visi atsigręžia į tikėjimą, ne visiems galbūt tai lemta.. Bet daug žmonių jį vartodami dirba, augina šeimas, užsigydo opas ir su dantimis išlieka. Negerai klaidinti žmones.

Draugiškai, 2012 m. Vasario 10 d. 18:45

Stipru. Ačiū.

Knope, 2011 m. Rugpjūčio 5 d. 17:48

Labai dėkoju už dalinimąsi. Bet... Jūsų kaltės jaumas dėl sūnaus mirties etc. trukdo Jums matyti savo tėvus tiesoje. Juos per daug idealizuojate ("tėvas labai geras žmogus, viską, ką gera gavau iš jo"), o save vos ne dėl visko kaltinate ("savo gyvenimą sugrioviau pati"). Žinoma, kad esame atsakingi už savo gyvenimą, bet turime priimti ir tai, kad nesame visagaliai. Aplinka, kurioje gimstame, sąlygoja mūsų pasirinkimus gyvenime, mūsų gyvenimo kelio kryptį. Vieną dieną, Jums vis vien reiks nusiimti rožinius akinius ir ATLEISTI savo tėvams (aiškiai suvokiant UŽ KĄ). Kai kalbate apie savo tėvus, kaip Dievo dovaną... kažkaip neskanu... Skamba, kaip patogus "geros atgailautojos devizas". Taip, jie yra Dievo dovana, bet ne jų nuodėmės, ne tėvo alkoholizmas. Brandžiai mylėti alkoholiką yra sunki užduotis suaugusiam žmogui. Ką kalbėti apie vaiką? Mums Dievas iš tiesų duoda daug (dažnai, bent jau tuo metu) nesuprantamų dalykų išgyventi. Tie dalykai nėra geri TODĖL, kad "mums juos Dievas teikia", bet dėl to, ką Dievas mums PER JUOS duoda atrasti - SAVE PATĮ, DIDŽIAUSIĄ, MUS MYLINTĮ GĖRĮ. Su Dievu. Drąsos.

myriam, 2011 m. Liepos 16 d. 09:48

ji sužavi savo nuoširdumu

kkp, 2011 m. Liepos 2 d. 21:36

Kažkas nepaprasto;)

bellis, 2011 m. Birželio 28 d. 13:46