Mandalos gimimas
Rugpjūčio 24-27 dienomis Vilniaus Mokytojų namuose keturi Tibeto vienuoliai iš Namgyal vienuolyno Indijoje iš spalvoto smėlio kūrė mandalą.
Tibeto kultūroje mandala – ypatingą simbolinę reikšmę turintis sakralus piešinys, simbolizuojantis mikrokosmoso ir makrokosmoso jungtį, dievybės rūmus, Visatos žemėlapį, tokį pasaulį, kokį mato nušvitusios būtybės. Būtent tokia Vilniuje kurtos Guhyasamaja mandalos reikšmė.
Įprastai mandalos piešiamos ant medžiagos, daromos iš metalo, akmens, medžio ar kaulo. Viena gražiausių Tibeto tradicijų yra mandalų kūrimas iš spalvotų smėlio smiltelių. Tai šviesių ir tamsių gamtos pradų Visatoje vienybės simbolis ir mistinė parama ieškančiam tiesos.
Būtent todėl Tibeto vienuoliai keliauja po pasaulį ir įvairiose šalyse kuria smėlio mandalas linkėdami darnos ir taikos įvairių tautų žmonėms.
Mandalos kūrimas Vilniuje baigtas tradiciniu jos sunaikinimu, kuomet kruopščiai supilti smėlio ornamentai sumaišomi ir išpilami į vandenį, simbolizuojantį gyvybės ir pasaulio laikinumą.
