Vilniaus bernardinės: kasdienybė ir šventės

2012 m. Sausio 2 d. | 384 peržiūros | Komentarų nėra

Bažnytinio paveldo muziejuje 2011 m. buvo eksponuojama paroda „Vilniaus bernardinės: kasdienybė ir šventės. Archeologinių tyrimų medžiaga“.

Specialiai šiai parodai sukurtas dokumentinis filmas supažindina su šiandien gyvenančiomis seserimis bernardinėmis, jų lūpomis pasakojama vienuolijos istorija persipina su archeologų ir istorikų pastabomis bei įžvalgomis.

Vilniuje broliai bernardinai įsikūrė 1469 m., seserys bernardinės – 1494 m. Užupyje. Lenkijoje ir Lietuvoje veikė savarankiški bernardinių vienuolynai, jie buvo steigiami prie juos globojusių Mažesniųjų brolių observantų – bernardinų konventų. 1599 m. spalio 1 d. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos (1557–1633) funduotas Šv. Mykolo vienuolynas buvo skirtas dvidešimt keturioms seserims, tačiau dažniausiai jis talpindavo gausesnę bendruomenę – XVII a. viduryje čia gyveno apie keturiasdešimt vienuolių. Seserų bernardinių vienuolinį gyvenimą globojo broliai bernardinai: jie prižiūrėdavo vyresniosios rinkimus, vizituodavo vienuolyną, eidavo nuodėmklausių, kapelionų ir pamokslininkų pareigas.

Vienas svarbiausių bernardinių kasdienio gyvenimo bruožų buvo klauzūros laikymasis. Vienuolė galėjo palikti vienuolyną tik susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms: prasidėjus karui, siaučiant marui, kilus gaisrui arba keliaujant į kitą vienuolyną. Metinio seserų gyvenimo ritmo pagrindą sudarė liturginis kalendorius su savo šventėmis ir laikotarpiais. Gavėnios metu buvo trumpinamas poilsio laikas, įvedamas papildomas dvasinis skaitymas, atgailos praktikos, stabdomas susirašinėjimas su išoriniu pasauliu. Kasmet kartodavosi svarbiausių Jėzaus ir Marijos švenčių, valstybės, vyskupijos ir vienuolijos globėjų minėjimai, taip pat seserų vardadieniai, paminimi malda tos sesers intencija. Vienuolinio gyvenimo pokyčius lemdavo ir metų laikų kaita (ilgėjanti ar trumpėjanti diena pakoreguodavo liturginių valandų laiką), kartkartėm kasdienybės ritmą pertraukdavo ir tragiški įvykiai. XVII a. vidurio maskvėnų okupacija aštuoneriems metams (1655–1663) išvijo iš vienuolyno didžiumą seserų ir privertė jas klajoti po Žemaitiją ir Palenkę bei glaustis geradarių dvaruose. Trys seserys maskvėnų buvo nužudytos, viena jų – sesuo Dorotėja Siedleščinska bernardinių tradicijoje prisimenama kaip palaimintoji.

Vienuolynas turėjo savus amatininkus, veikė audykla ir nedidelė alaus darykla. Bernardinės globojo ir auklėjo mergaites, dažniausiai neturtingas bajoraites, mokė jas religijos pagrindų, rašybos, skaitymo, muzikos, prancūzų kalbos, siuvimo ir siuvinėjimo.

 

Bernardinai.TV

Susijusios laidos

Bernardinų kapinėsRasos. Muziejus po atviru dangumi 401 peržiūra | 0 komentarų

Kuršių nerijaJ. Lingys ir I. Berulienė. „Burlaivių pėdsakais“. Kodėl nebuvome jūrų valstybė? 232 peržiūros | 1 komentaras

Audrius Leilkaitis filmas vilniaus getas-2009„Išgyvenusi Holokaustą“ 806 peržiūros | 1 komentaras

Medininkų pilies vizualizacijaBrydės. Medininkų pilis 1 komentaras

Vėžaičių dvaro sodybaBrydės. Zubovų ir Volmerių giminių dvarai 652 peržiūros | 0 komentarų

Botanikos sodas KairėnuoseBrydės. Raudondvario ir Kairėnų dvarai 315 peržiūrų | 2 komentarai

Raudondvario pilisBrydės. Raudondvario dvaras 501 peržiūra | 1 komentaras

Bažnytinio paveldo muziejus. Šv. Mykolo bažnyčiaRobertas Zilinskas. „Smulkūs faktai apie didžiąją Leono Sapiegos fundaciją“ 328 peržiūros | 1 komentaras

EžerasJustinas Lingys. „Platelių dvaro paslaptys“ 908 peržiūros | 1 komentaras

Pavirvyčio dvarasPrancūzmečio ženklai Lietuvoje. „Pavirvyčio dvaras“ 758 peržiūros | 0 komentarų