Komentarai

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »

Levitakiui. Negi trūksta lagerinės ir tremčių literatūros?

Vitas, 2012 m. Vasario 3 d. 06:01

Dokumentika sukrečia.Ją žirint negali nesigraudint. ,,...Sadūnaitė perėjo lagerių pragarą ...''. Tai tiesa,bet mums, ten nebuvusiems, argi galima įsivaizduot ,,tą pragarą''. Tik kyla klausimas, iš kur tokia stiprybė žmogaus, jei pasakodama visus patirtus baisumus, dar pajuokauja?! Buvo mūsų gimnazijoj atvykusi s.Nijolė. Gimnazistai nuščiuvę klausėsi jos pasakojimo.Štai kokios turi būti jauniems pilietiškumo pamokos. Tai nepaprastos stiprybės ,labai labai įdomi asmenybė. Dangaus Dieve, duok s.Nijolei sveikatos, praėjus šitiek galgotos metų .

Levitaki, 2012 m. Sausio 31 d. 18:45

Labai AČIŪ už šių dokumentinių filmų seriją.

Kyla daug minčių, daug peno apmąstymamas... Štai Japonijoje į mokyklos vadovėlį įtraukiama tema apie Lietuvos Laisvės šauklius, jų kalbos sovietiniuose teismuose. Ar kalbama apie tai Lietuvos mokyklose? Ar dažni GYVI tų laikų liudytojai Lietuvos mokyklose? Kaip dažnai jie kviečiami kalbėti Lietuvos moksleiviamas, studentams? Ar nepateikiami jie ir šiandien kaip nesveikos psichikos, nenormalūs žmonės, kurie amžinai nepatenkinti valdžia? Ar nebrukama, nepalaikoma nuomonė, kad tokių buvo vienetai Lietuvoje ir niekas jų nepalaikė, niekas jiems nepadėjo?

Priminė sesės Nijo;ės pasakojimas apie Mordovijos lagerius tai, ką girdėjau iš savo mamos pasakojimų - tos baisios normos, tas nuolat trūkinėjantis siūlas, tos automatinės siuvimo mašinos... tos mašinos mano mamos persiūtas pirštas... Mano mamytė ten kalėjo 1947 - 1957-aisiais metais.

Ir dar - būtina rasti būdų bent tokiuose laikraščiuose, kaip bernardinai.lt ir į juos panašiuose, kuo daugiau rašyti kalbėti būtent apie tuos sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenusius žmones, kurie savo dvasia niekada nebuvo nelaisvi, niekada nebuvo tarybiniai - ir tai nebuvo tik nuteisti, plačiai žinomi disidentai. Tai buvo tūkstančiai žmonių, kurie drįso būti praktikuojantys katalikai, kurių vaikai nestojo į sovietines vaikų bei jaunimo oragnizacijas, kurie nepasidavė sovietinei propagandai ir išlaikė savo orumą, ugdė jį ir savo vaikuose. Kaip jiems tai pavyko. Ką jie veikia šiandien jau Nepriklausomoje Lietuvoje? Ar jie jai šiandien, apskritai, nors kiek yra reikalingi...

Ida, 2012 m. Sausio 31 d. 11:44