Pristatome jaunos merginos Monikos asmeninį liudijimą apie patirtą nemeilę šeimoje, nuolat augusią neapykantą vienam artimiausių žmonių – tėčiui. Kai situacija atrodė be išeities ir be galo tamsi, Monika atrado tikėjimą, paramą ir supratimą pranciškoniškoje bendruomenėje. Pasak laidos herojės, patirta bendrystė su kitais žmonėmis Kristuje ėmė gydyti jos širdies žaizdas. Užuot laukusi pelnyto atsiprašymo iš ją skriaudusio tėčio, ji pati žengė pirmąjį žingsnį neapykantos tirpdymo link.
Šventadienio mintys. Visus vaikus mylėti kaip savus
„Run4unity“: pasaulio jaunimas bėga už vienybę
Šventadienio mintys. Priimti vaiką į namus ir širdį
Marius Martynenko. Mano būties centras – Dievas, kurio nuolat ieškau
Artūras Lukaševičius. „Tikėjimas šeimoje“
Monika Midverytė. „Mano gyvenimas – didelis nuotykis su Viešpačiu“
Laima Bendoraitytė. Džiaugsmas būti krikščionimi